Jis nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio, nors buvo labai raštingas ir mokėjo gražiai pašnekėti.
Paaiškėjo, kad 65 metų vyrą atstūmė šešiolika metų už jį jaunesnė vilnietė Rasa J. (redakcijai pavardė žinoma).
Pirmadienio vakarą tarp A.A. Balučio ir R.J. įvyko audringas santykių aiškinimasis. Tvirtu būdu pasižyminti R.J. neva pasakiusi: nedrįsk daugiau man skambinti, Antanai! Niekinu tave ir nebenoriu daugiau tavęs matyti!
Be to, atrodo, kad A.A.Balutį prislėgė ir galutinai sugniuždė apkalbų našta.
Pasklido gandai, kad šis konservatorius A.Mickevičiaus gatvėje esančioje statybvietėje ištvirkavo su dviem poniomis – už pinigus net suprakaitavęs tenkino jų nuodėmingus įgeidžius.
Politinius A.A.Balučio palaikus ketinama užkasti šalia Kovo 11-osios vidurinės mokyklos, nes pedagogai nekantrauja jo garbei pastatyti kryžių.
Beje, eidamas į slaptus susitikimus, kolegoms jis aiškindavo, jog skuba į posėdį, kuriame bus gvildenamos Laisvės alėjos plėtros ir atnaujinimo gairės.
Tačiau konservatoriaus jėgos seko: partijos veteranas suprato, kad pats vienas nebesugebės tenkinti dviejų energingų ponių fantazijų, todėl į pagalbą pasikvietė iš pažiūros galingesnį ir jaunesnį vyrą – Kauno apskrities viršininko pavaduotoją Virginijų Vizbarą.
Tuomet ėmė sektis geriau. Galima sakyti, netgi labai puikiai. Ponios džiūgavo ir atsiskaitydavo grynaisiais.
Tačiau netikėtai iš kažkur pasirodė Stasys T. St.T čiupo A. A.Balutį už atlapų, stipriai papurtė ir prisiekė paversti gaidžiu, jeigu jis neprisipažins, kas vyko A.Mickevičiaus gatvėje.
A.A.Balučiui labai pakilo spaudimas ir jis viską prisipažino.
Tai įvyko lemiamąjį pirmadienį, gana ankstų rytą. Maždaug popiet pas jį atvyko anksčiau jau minėta vilnietė R.J. ir pasakė anksčiau jau minėtus žodžius.
Po šio susitikimo A.A.Balutis paskambino į bendrovę „Kregždučių gūžta“, kurioje aštuoniolika metų dirbo vadybininku, ir paprašė išbraukti iš darbuotojų sąrašo. Paskui nuaidėjo šūvis. Taip konservatorių veteranas tapo politiniu lavonu.
Politinius A.A.Balučio palaikus ketinama užkasti šalia Kovo 11-osios vidurinės mokyklos.
Mat velionis nuoširdžiai rūpinosi, kad dalis šios mokyklos teritorijos būtų paimta iš moksleivių ir atiduota privatiems asmenims.
Tokia nesavanaudiška iniciatyva taip sujaudino pedagogus, moksleivius ir jų tėvus, kad jie tiesiog nekantravo kuo greičiau A.A.Balučio garbei pastatyti didelį kryžių.
Vis dėlto apmaudu, kad A.A. Balutis iš Kauno politinio gyvenimo pasitraukė kažkaip nevykusiai, tarsi koks pakvaišęs narkomanas ar nuo stogo nukritęs lunatikas – staiga, be jokio solidaus paaiškinimo, be jokio kultūringo atsisveikinimo žodžio miestiečiams, kurių interesams, kaip velionis pats ne kartą sakė, stengėsi tarnauti prieš aštuoniolika metų tapęs politiku.
Vakar, per pačią mėnulio pilnatį, į redakciją paskambinęs Kauno apskrities turizmo ir informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius teigė matęs A.A.Balučio vėlę, klaidžiojančią Kauno pilies griuvėsiuose. Konservatoriaus pavidalo būtybė neva dainavusi: kregždutės kregždutės, dangaus gyvos žirklės, atkirpkit ir man gabalėlį dangaus.
Tačiau, pasak liudytojo, staiga iš požemių išlindusi šėtono ranka nutvėrė spurdančią vėlę ir nugramzdino ją tiesiai į pragaro gelmes.