JAV ambasados Vilniuje konsulas Jamesas Fellowsas BNS teigė, kad Lietuvai itin svarbus klausimas, ar šalis atitinka bevizio režimo reikalavimus, bus sprendžiamas šių metų rudenį.
Rugsėjo 30-ąją JAV baigiasi finansiniai metai, todėl po šios dienos bus
peržiūrima statistinė informacija, kiek buvo atmesta Lietuvos piliečių
paraiškų JAV vizai gauti.
Viena iš JAV nustatytų sąlygų beviziam režimui gauti yra reikalavimas,
kad atmestų paraiškų vizai gauti kiekis neviršytų 10 proc. ribos. 2006
metais šis Lietuvos rodiklis buvo 27,7 proc., tuo tarpu pernai, pasak URM
sekretoriaus Oskaro Jusio, Lietuvoje riba nebuvo peržengta. Tačiau ją
viršijo užsienyje gyvenantys lietuviškų pasų savininkai, kurie taip pat gali
prašyti JAV vizos.
Apie 400 tūkst. tautiečių gyvena užsienyje, didžioji dalis - Jungtinėje
Karalystėje ir Airijoje.
Nemažai emigrantų, prašydami JAV vizų, negali pateikti pažymų, kad turi
gerą tarnybą, stabilias pajamas ar nekilnojamojo turto. Nesant garantijų,
kad jie po kelionės į JAV bus suinteresuoti grįžti į dabartinę savo
gyvenamąją vietą, vizų jie dažnai negauna.
Taip pat, pasak JAV konsulo, prieš priimant naujas valstybes į
palengvinto vizų režimo programą Jungtinėse Valstijose turi pradėti veikti
naujoji biometrinio patikrinimo, kad keliaujantys į JAV vėliau išvyksta iš
šalies, sistema. Pagal Amerikos vyriausybės numatytą planą, ši sistema turi
pradėti veikti 2009-ųjų gegužę.
J.Fellowsas, be kita ko, pažymėjo, kad JAV bevizių kelionių režimas nebus
toks pat, kokį Lietuva taiko JAV piliečiams.
Esant bevizių kelionių režimui vizų nereikėtų tik turistiniais ar verslo
tikslais į JAV vykstantiems asmenims, t.y. nuvykus į JAV nebūtų galima
nei dirbti, nei studijuoti, o išvykti reikėtų per 90 dienų.
Norintys Amerikoje dirbti, mokytis arba pasilikti ilgesniam laikui ir toliau privalės
kreiptis į JAV ambasadą bei gauti reikiamą vizą.
Amerikiečių diplomatas įspėjo, kad ir priėmus naują šalį į šią programą,
ji nedingsta iš JAV institucijų akiračio ir yra nuolat stebima. Jei
pakankamas skaičius lietuvių sugalvotų nepaisyti nustatytų darbo, mokymosi
ar buvimo Jungtinėse Valstijose apribojimų, jiems grėstų deportacija iš
šalies, o Lietuvai - pašalinimas iš programos, kaip prieš keletą metų nutiko
Argentinai.
„Tai tikrai nėra imigracijos programa“, - konstatavo J.Fellowsas.
Pažymėtina ir tai, kad prieš įsigaliojant naujajai tvarkai turi pradėti
veikti elektroninė kelionės patikros sistema, kuria privalės pasinaudoti
visi norintys vykti į JAV be vizų. Ši sistema, apie kurią kol kas nedaug žino
ir Amerikos pareigūnai, bus panaši į elektroninę registraciją JAV
vyriausybės tinklalapyje suvedant kai kuriuos asmeninius duomenis, kaip,
pavyzdžiui, vardas, pavardė, adresas JAV, kur planuojama apsistoti. Tuomet
akimirksniu bus pateikiamas atsakymas, ar besiregistruojančiam yra
suteikiamas leidimas atvykti į JAV.
Ši tvarka ilgainiui bus pradėta taikyti ne tik naujosioms į programą
priimtoms šalims, bet Europos Sąjungos senbuvėms.
Prieš savaitę Vašingtone buvo pasirašytas Lietuvos ir JAV tarpusavio
supratimo memorandumas dėl JAV vizų atsisakymo programos reikalavimų ir
papildomų saugumo kriterijų įgyvendinimo. Dokumento pasirašymas yra laikomas
vienu paskutinių žingsnių prieš gaunant Lietuvai bevizių kelionių į JAV
galimybę.
Tarpusavio supratimo memorandumas - tai politinių ketinimų dokumentas,
liudijantis abipusį pasiryžimą pradėti glaudų bendradarbiavimą, kad Lietuva
kuo greičiau galėtų prisijungti prie JAV bevizio režimo programos.
Memorandumas patvirtina šalių pasirengimą sustiprinti teisėsaugos įstaigų
bendradarbiavimą, siekiant padidinti readmisijos priemonių efektyvumą,
pagerinti oro uostų saugumo kontrolę, užtikrinti keitimąsi informacija apie
pamestus asmens dokumentus ir grėsmę visuomenės saugumui galinčius kelti
asmenis. Bus siekiama sudaryti vienodas įvažiavimo sąlygas abiejų šalių
piliečiams.
Lietuvos URM pažymi, kad šis memorandumas dar nėra sutartis, skelbianti
bevizio režimo pradžią.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 metais.