Šį kartą Daiva ir Birutė trumpą pamokėlę praves „Kraitės“ laikraščio skaitytojoms. Atidžiai skaitykite, mat mokytojos papasakos, kaip dar negirdėta ir niekur nematyta technika daryti gėles.
Vietoj spiralių – karoliukai
Šis gėlių darymo būdas visiškai naujas – tik prieš keturis mėnesius jį sugalvojo pati Daiva Vaičiūnienė.
Mokytoją šiam išradimui įkvėpė įsigyta angliška knyga, kurioje aiškinama, kaip daryti gėles iš siaurų spiralių, vielos bei siūlų. Čia spiralės buvo užveriamos ant reikiamo ilgio vielos, kuri išlankstoma norima forma, ir vėliau apsukamos mulinė siūlais, formuojant atskirus gėlių elementus. Knygos idėja Daivą sudomino, bet kur rasti tų siaurų ir ilgų spiralių?.. Ilgai ieškojus pagaliau atėjo į galvą mintis vietoj spiralių naudoti smulkius karoliukus!
Apie atradimą Daiva papasakojo draugei Birutei Stasevičienei. Netrukus mokytojų gėlių darymo manija „užsikrėtė“ ne tik visos mokinukės nuo pat ketvirtokių, bet ir kolegės mokytojos. Mokytojos tobulinosi darydamos skirtingas gėles, kūrė ne tik atskirus žiedus, bet ir kompozicijas, vazoninius augalus, kol galiausiai sukūrė originalų triptiką „Gėlių pieva“ – juo mokytojos ketina papuošti mokyklą.
Reikia turėti
Taigi, norint padaryti nuostabiojo iriso žiedą arba bet kokią kitą gėlę, be 1 mm skersmens smulkių karoliukų, dar reikės kietos ir storokos vielos gėlės kotui, standžios floristinės vielos žiedlapiams ir lapams daryti, plonos vielutės pumpurėlio piestelėms ir bespalvių klijų.
Karoliukų spalva turėtų atitikti tikros gėlės spalvą, bet tai kiekviena gali spręsti savo nuožiūra. Kuo karoliukai didesni, tuo tarpai tarp išvedžiotų siūlų bus platesni, o vijų raštas retesnis; ir priešingai.
Taip pat reikės susirasti siūlų. Kaip pasakojo mokytojos, tarp karoliukų gražiausiai atrodo nerti skirti medvilnės siūlai. Ypač gražu, jei naudojami pereinamos spalvos siūlai, pavyzdžiui, nuo baltos iki tamsiai violetinės – tada gėlės žiedas atrodo kaip tikras.
Darymo eiga
Iš floristinės vielos atsikerpame tiek reikiamo ilgio gabaliukų, kiek gėlė turės žiedlapių. Mūsų atveju irisui reikės 6 vienodo ilgio gabaliukų. Kad visi žiedlapiai būtų vienodo dydžio, mokytojos pataria ant jų suverti vienodą lyginį skaičių karoliukų, pavyzdžiui, 60.
Suvėrusios ant vielutės karoliukus, paliekame laisvą apie 1 cm galiuką – sukamam siūlui taip pat reikia vietos, vielą sulenkiame ir galus sutvirtiname – surišame siūlu, kurį suksime apie turimą formą (1). Formuojame vielos detalę, stengdamosi kuo tikroviškiau atkartoti gėlės žiedą. Detalę sukame visą laiką viena kryptimi, tarp kiekvieno karoliuko įsprausdamos siūlą, iki pasieksime viršūnę (2).
Čia reikėtų įspėti, kad nuo siūlo įtempimo priklauso jau suformuotos detalės forma – sukamas siūlas nestandžią vielutę gali greitai deformuoti. Tad norint plataus žiedlapio, siūlo negalima labai įtempti, bet jis neturi sudaryti kilpų; norint lapą ypatingai suformuoti, siūlą vienur galima sukti laisviau, kitur – tvirčiau ir taip susiaurinti vielos detalę.
Pasiekusios detalės – gėlės žiedlapio – viršūnę siūlą sutvirtiname mazgeliu tarp likusių laisvų karoliukų ir viena ar kita apsuktos detalės puse tempiame per patį vidurį žemyn, o jo galą pririšame vielos galų sutvirtinimo vietoje. Siūlą nukerpame.
Žiedlapis išsigaubs mažiau arba daugiau, nelygu siūlo įtempimas. Šis siūlas sulygins į vieną plokštumą apsuktus siūlus ir gausime vienos plokštumos detalę.
Irisui tokiu pat būdu padarome dar 5 žiedlapius, vieną ar du lapelius bei 4–5 pumpurėlio piesteles.
Vienai piestelei ant plonos vielutės užmauname apie 10 smulkių karoliukų; apie paskutinį karoliuką apsukusios vieną laisvą vielos galą, sukišame jį atgal per 9 karoliukus ir ištraukiame.
Atsikerpame norimo ilgio iriso kotą iš storos ir kietos vielos. Apie vieną jo galą sudėliojame piesteles, žiedlapius ir tvirtai aprišame siūlu ar vielute. Kotą nuo žiedo žemyn labai tankiai apsukame žaliais siūlais. Kartu pritvirtiname norimame aukštyje žalius iriso lapus.
Apsukusios kotą iki apačios, vielos galą užlenkiame, prispaudžiame prie koto ir dar kartą kruopščiai apsukame siūlu. Siūlo galą priklijuojame klijais ar paslepiame adata tarp vijų.
Taip padarytas irisas puikiai atrodys „pamerktas“ dailioje vazoje. Pražydinti krokai ar orchidėjos krūmelis tikroviškiau atrodys „įsodinti“ į vazonėlį: padarytą kompoziciją įstatome į pasirinktą indą ir užpilame gipsu ar tiesiog susmeigiame į oazę ir apdedame akmenėliais.