VRK tokį sprendimą turėjo priimti, kai Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį sostinės Tarybos narį Vilmantą Drėmą.
Prieš trečiadienį įvykusį posėdį VRK gavo paties A. Zuoko prašymą panaikinti jo mandatą, tačiau savo sprendimą nutarė motyvuoti ne juo, o teistumo faktu.
Vilniaus apygardos teismas kovo 20 dieną už bandymą papirkti stambiu mastu A. Zuokui skyrė 12,5 tūkst. Lt baudą, tačiau prokurorų siūlytos laisvės atėmimo bausmės jam pavyko išvengti.
Kartu su A. Zuoku byloje kaltais pripažinti „Rubicon group“ vadovas Andrius Janukonis, „Ogmios Astros“ vadovas Darius Leščinskas ir pastarosios įmonės apsaugininkas S. Navikas.
2003-iaisiais buvęs sostinės meras A. Zuokas, minėtieji verslininkai ir apsaugininkas bandė daryti įtaką tuometiniam Vilniaus miesto tarybos nariui V. Drėmai, kad šis per mero rinkimus balsuotų už A. Zuoką.
A. Zuokas „Rubicon group“ vadovo A. Janukonio paprašė per „Ogmios Astra“ vadovą D. Leščinską perduoti V. Drėmai 20 tūkst. litų, tačiau šis pinigų atsisakė.
Vėliau jam buvo buvo pažadėtas „Siemens“ arenos projekto rangovo sandėris ir avansu sumokėta 45 tūkst. litų.
Teisme neįrodyta, kad A. Drėma buvo išvežtas į sodybą ir joje prievarta laikytas, kad nepasirodytų Vilniaus Tarybos posėdyje ir apskritai nebalsuotų.
Teisme parodymus pakeitęs byloje nukentėjusiuoju laikomas V. Drėma tikina niekam neturįs pretenzijų, tačiau anksčiau jis liudijo, kad A. Zuokas jam darė psichologinį spaudimą.
V. Drėma suabejojo ir dėl ankstesnių savo žodžių, kad jam balsavus už A. Zuoką kaip atlygis avansu sumokėta apie 45 tūkst. Lt už „Siemens“ arenos statybų projekto rengimą.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus tarybos nario
mandato netekęs A.Zuokas teigė svarstęs galimybę pasitraukti iš partijos
vadovo posto, tačiau pasitaręs su partijos kolegomis, tokio ketinimo
atsisakė.
„Kai esi partijos vadovas, nesi vienas pats, kuris gali priimti tokius
sprendimus. Mes turėjome dideles diskusijas su frakcijos nariais Seime,
vadovybės, valdybos nariais, skyrių vadovais. Tai, ką kolegos šiandien
išsakė, mūsų bendra pozicija. Niekas kitas geriau nežino, kaip 5 tūkst.
partijos kolegų, kaip buvo, kas buvo ir kodėl“, - kalbėjo A.Zuokas.
Kaip pažymėjo partijos atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis,
partijos pirmininko klausimas tikriausiai nebus svarstomas ir šeštadienį
vyksiančiame liberalcentristų tarybos posėdyje.
„Taryboje mes svarstome politinę situaciją, apsisprendžiama, kokia bus
mūsų pagrindinė veikla. Darbotvarkėje yra ir su rinkimais susiję dalykai.
Man teko bendrauti su skyrių pirmininkais, kurie yra tarybos nariai, teko
bendrauti su valdybos atstovais, ir jokių pasiūlymų dėl svarstymų, kurie
būtų susiję su partijos pirmininku, girdėti neteko“, - kalbėjo K.Rimšelis.
Anot A.Zuoko, praėjusią savaitę teismo priimtas sprendimas netrukdys jam
dalyvauti ir spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Aš būsiu pirmasis partijos sąraše, kandidatuosiu vienmandatėje rinkimų
apygardoje bei sieksiu ministro pirmininko posto“, - savo ambicijų
rinkimuose neslėpė A.Zuokas.
Anot partijos rinkimų štabo vadovo Žilvino Šilgalio, partijoje toks
sprendimas priimtas jau anksčiau, o teismo sprendimas jo nepakeis.
Pats A.Zuokas teigia, kad politinės kovos laimimos ne teismuose, o
rinkimuose, ir sako paliekantis rinkėjams nuspręsti, kas teisus, o kas ne.
„Lietuvos gyventojai tegu mane teisia už tai, kiek pasikeitė Vilnius,
kiek pagerėjo gyvenimas Vilniaus mieste, už tas visas idėjas, kurios buvo
įgyvendintos Vilniaus mieste ir galėtų būti įgyvendintos visoje Lietuvoje.
Aš, kaip Liberalų centro sąjungos vadovas, rengiuosi rinkimams. Tikėkimės,
kad Lietuvos žmonės šio rudens rinkimuose pasakys, kiek mano idėjos,
partijos iniciatyvos svarbios ir yra remiamos“, - kalbėjo A.Zuokas.
Anot jo, prasidedančiai rinkimų kampanijai nesutrukdys ir reikalavimas
kandidato anketoje nurodyti, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu.
„Aš greitai nešiosiu ženkliuką, kuris dabar gaminamas: „Teistas už gerus
darbus“. Su juo vaikščiosiu kiekvieną dieną ir į kiekvieną susitikimą. Aš
tuo didžiuojuosi“, - kalbėjo A.Zuokas.
Prėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas pripažino A.Zuoką kaltu
dėl pasikėsinimo papirkti buvusį miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą ir skyrė
jam 100 MGL dydžio - 12 tūks. 500 litų piniginę baudą. A.Zuokas šį
nuosprendį ketina skųsti.
„Teisininkai per tam tikrą laiką parengs prašymą ir bus kreiptasi į
Aukščiausiąjį Teismą su prašymu peržiūrėti minėtą teismo sprendimą. Kartu
raginčiau tai daryti ir prokurorus. Po tiek laiko darbo, išleistos
energijos, pagaliau, mokesčių mokėtojų pinigų, nenorėčiau tikėti, kad
prokurorai galės susitaikyti su tokia teismo skirta bauda“, - trečiadienį
žurnalistams teigė A.Zuokas.
Patį teismo sprendimą A.Zuokas vadino juokingu.
„Manau, kad po ketverių metų teismų sprendimas skirti baudą už tai, kad
savo partijos kolegai padėjau susirasti darbą yra šiek tiek juokingai
skambantis“, - teigė jis.
Bylos duomenimis, kad Vilniaus mero rinkimuose atiduotų balsą už A.Zuoką,
V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už
projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko
nurodymu buvo sumokėtas ir avansas - 45 tūkst. litų.
Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į teismo nutartį, trečiadienį
panaikino A.Zuoko Vilniaus savivaldybės tarybos nario mandatą. Realiai
A.Zuokas tarybos nario mandato neteks kitą dieną po to, kai „Valstybės
žinios“ paskelbs atitinkamą VRK nutarimą.
Praėjusią savaitę A.Zuokas paskelbė, kad sumokėjo teismo skirtą piniginę
baudą ir kreipėsi į VRK, atsisakydamas tarybos nario mandato, tačiau VRK šio
motyvo į komisijos sprendimą neįtraukė. Trečiadienį A.Zuokas teigė
pareiškimą parašęs tam, kad nekiltų noras grįžti į tarybą.
„Jei Aukščiausiasis Teismas panaikintų sprendimą, man grąžintų sumokėtą
12,5 tūkst. litų baudą ir tarybos nario mandatą. Atsisakyti mandato paragino
partijos kolegos, norėdami, kad daugiau dėmesio skirčiau ne Vilniui, o
Lietuvai“, - teigė A.Zuokas.
A.Zuoko vietą taryboje pagal rinkimų sąrašą užims jo partietis Kęstutis
Nėnius.