Dvigubos pilietybės klausimas, kuris nuolat kaip rakštis ramybės neduoda svetur gyvenantiems lietuviams, politikams, regis, nė motais. Nors manoma, kad dar šios kadencijos Seimas imsis svarstyti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, išeiviai dar neskuba džiaugtis ir nenuleidžia rankų kovodami už savo vaikų teisę būti protėvių žemės piliečiais.
Daug audrų sukėlė 2006 metų lapkritį Konstitucinio Teismo konstatuotas faktas, kad dabartinio įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai.
Teismui įvardijus, kad dviguba pilietybė įmanoma tik išimtiniais atvejais, svetur gyvenantys lietuviai rimtai susirūpino – ar Lietuvai nebereikia jos vaikų? Mat svetur gimę lietuvių vaikai atsiduria absurdiškoje situacijoje – įgiję šalies, kurioje gimė pilietybę, praranda teisę būti Lietuvos piliečiais.
Ne kartą į valdininkų ir politikų širdis įvairiais kreipimaisi ir pareiškimais bandę prisibelsti lietuviai kol kas nesulaukė jokių teigiamų pokyčių. Vis dėlto rankų nuleisti tautiečiai neketina ir šį kartą į politikus kreipiasi vaikų žvilgsniais.
Lietuvos valdžios įkaitai
Prieš gerą mėnesį Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė ėmėsi akcijos, kurioje kvietė dalyvauti lietuvius, auginančius vaikus, kurie Konstitucinio Teismo sprendimu tapo svetimos valstybės piliečiais, neturinčiais galimybės gauti savo tėvų pilietybę.
Airijos, kurioje gyvena itin gausi lietuvių bendruomenė, teisės aktuose nenumatyta galimybė atsisakyti šios šalies pilietybės, o norint ją įgyti griežtų reikalavimų nėra. Jei bent vienas iš tėvų iki vaiko gimimo Airijoje pragyveno trejus metus, mažylis iškart tampa Airijos piliečiu.
Tuo tarpu Lietuvos pilietybę savo vaikui siekiantys gauti tėvai privalo įrodyti, kad mažylis nėra kitos valstybės pilietis. Kadangi tokia biurokratija sukelia nemažai problemų, paprasčiau yra susitvarkyti reikiamus dokumentus ir gauti svetimos valstybės pilietybę.
Žiūri politikams į akis
Airijos lietuvių bendruomenė sumanė originalų būdą siekti politikų dėmesio – parengė skaitmeninį dokumentą, kuriame vaizduojamos teisės į Lietuvos pilietybę netekusių vaikų nuotraukos. Po jomis skelbiamas tekstas – mažytė vaiko istorija, pavyzdžiui: „Aš – Jovaras Vėtra Vidugiris. Mano tėvai – lietuviai. Mano seneliai – lietuviai. Konstitucinio Teismo sprendimu, esu Airijos pilietis“. Akcija sulaukė ne tik Airijoje gyvenančių lietuvių dėmesio, savo vaikų nuotraukas atsiuntė tėveliai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Anglijos, Alžyro, Dominikos Respublikos, Vokietijos, Olandijos ir Rusijos.
Kovo 26 d. šis dokumentas elektroniniu paštu pasiekė šalies prezidentą, kiekvieną parlamentarą ir Vyriausybės narius. „Šia akcija siekiame, kad politikai pažvelgtų į akis mūsų vaikams, iš kurių atimta teisė turėti Lietuvos pilietybę“, – sakė akcijos iniciatorė. Lietuvos politikams skirtas skaitmeninis dokumentas sukurtas skaidrių principu. „Atsidarę nuotraukas politikai pamatys, ko laisva valia atsisako Lietuvos valstybė. Skauda širdį skaitant lietuviškus vardus, nors vaikai tapę kitų šalių piliečiais“, – pridūrė J.Vidugirienė.