Ar pe­si­mis­tai taps op­ti­mis­tais?

Ūki­nin­kas Al­ber­tas Šiur­na šiuo me­tu lai­ko 80 mė­si­nių kar­vių žin­de­nių, o iš vi­so jo ban­do­je yra 150 mė­si­nių gal­vi­jų. Ta­čiau už­au­gin­ti li­mu­zi­nai ir aub­ra­kai ūki­nin­kui džiaugs­mo ne­tei­kia. Jo tei­gi­mu, pa­dė­tis, kai gy­vu­liai su­per­ka­mi pi­giau nei kai­nuo­ja juos iš­au­gin­ti, yra at­vi­ras pa­si­ty­čio­ji­mas iš au­gin­to­jų.

"Lie­tu­vo­je esa­ma si­tu­a­ci­ja pra­si­len­kia su eko­no­mi­kos dės­niais. Ūki­nin­kams kai­nos ne­ky­la, o var­to­to­jams au­ga,- ne­slė­pė ap­mau­do Al­ber­tas. - Jau­tie­nos pro­duk­ci­ja par­duo­tu­vė­se pa­bran­go vi­du­ti­niš­kai 50 proc., gi gal­vi­jų su­pir­kimo kai­nos ne­ky­la."

Žem­dir­biai tu­ri daug prie­kaiš­tų ne tik per­dir­bi­mo įmo­nėms bei pre­ky­bi­nin­kams, bet ir ša­lies val­džiai. Jų įsi­ti­ki­ni­mu, pir­miau­sia tu­rė­tų brang­ti ža­lia­va ir tik vė­liau – mė­sos pro­duk­tai par­duo­tu­vė­je.

Stam­baus gal­vi­ji­nin­kys­tės ūkio šei­mi­nin­ko A. Šiur­nos nuo­mo­ne, to­kios mė­sos su­pir­ki­mo kai­nos, ko­kias da­bar siū­lo per­dir­bė­jai, že­mi­na Lie­tu­vos žem­dir­bį. Anot jo, ša­lies per­dir­bė­jai lat­viams ir len­kams už mė­są mo­ka kur kas bran­giau. Kie­no są­skai­ta, ne­sun­ku nu­spė­ti.

"Ži­no­ma, kol mes dar au­gi­nam gal­vi­jus, per­dir­bė­jai ne­su­in­te­re­suo­ti bran­giau mo­kė­ti, - at­si­dūs­ta A. Šiur­na. - Tik ir jiems ne­sma­gu, kad di­džio­ji dau­gu­ma Lie­tu­vo­je gi­mu­sių ver­še­lių iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Bet jie ir to­liau iš­va­žiuos, jei už­au­gin­tas gal­vi­jas ūki­nin­kui ne­duos pel­no".

Ūki­nin­kas A. Šiur­na įsi­ti­ki­nęs, jog iš gal­vi­ji­nin­kys­tės ver­slo bū­tų ga­li­ma pra­gy­ven­ti tik tuo­met, jei jau­tie­nos su­pir­ki­mo kai­na bū­tų 1,5–2,5 Lt aukš­tes­nė nei da­bar. ,,Prieš pen­ke­rius me­tus gal­vi­jų su­pir­ki­mo kai­na bu­vo to­kia pa­ti, kaip ir šian­dien. Kiek ta­da par­duo­tu­vė­je kai­na­vo mė­sos ki­log­ra­mas? O kiek šian­dien kai­nuo­ja? Skir­tu­mas - kaip die­na nuo nak­ties”, - sa­ko A. Šiur­na. Anot jo, pa­gal da­bar­ti­nes elek­tros, pa­ša­rų, ku­ro ir dar­bo už­mo­kes­čio kai­nas už­au­gin­ti ki­log­ra­mą jau­tie­nos už 3,8–4 Lt ne­įma­no­ma.

"Už to­kią pro­duk­ci­jos su­pir­ki­mo kai­ną ra­cio­ną tu­rė­tų su­da­ry­ti tik šiau­dai ir van­duo. Bet ir tas da­bar jau ne­ma­žai kai­nuo­ja, - aiš­ki­no gal­vi­jų au­gin­to­jas. - O juk dar rei­kia ir dar­bi­nin­kams at­ly­gi­ni­mą mo­kė­ti, ku­rą pirk­ti, tech­ni­ką re­mon­tuo­ti, pa­ša­rus žie­mai ruoš­ti, pa­sta­tus re­no­vuo­ti, lai­ky­tis vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos gy­vu­lių prie­žiū­ros, gam­to­sau­gos ir ki­tų rei­ka­la­vi­mų... Ir pa­čiam pra­gy­ven­ti rei­kia".

Pa­sak A. Šiur­nos, gal­vi­jų au­gin­to­jai, ma­ty­da­mi rin­ko­je to­kią si­tu­a­ci­ją, nai­ki­na ban­das. ,,Per pas­ta­ruo­sius me­tus ver­še­lių eks­por­tas vis di­dė­ja, - kal­bė­jo ūki­nin­kas. - Ir nors gal­vi­jų skai­čius Lie­tu­vo­je nuo­lat ma­žė­ja, ta­čiau mė­sos su­pir­ki­mas di­dė­ja. Tai ro­do, jog iš­pjau­na­mos gy­vu­lių ban­dos. Mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jas iš Saus­lau­kio kai­mo dėl to di­de­lės tra­ge­di­jos ne­ma­tąs. Rin­ka vis­ką su­dė­lios į sa­vo vie­tas.

„Iš­pjo­vus gal­vi­jų ban­das, per­dir­bė­jams liks tik iš­melž­tos pie­ni­nės kar­vės, teks ma­žin­ti ga­my­bą, o kai kas tik­riau­siai ir ban­kru­tuos, nes vien iš įvež­ti­nės ža­lia­vos jie il­gai ne­iš­gy­vens, - įsi­ti­ki­nęs A. Šiur­na. - Rin­ko­je ge­ros ko­ky­bės mė­sos po­rei­kis au­ga. Šios ni­šos ne­už­pil­dys jo­kia im­por­tuo­ja­ma mė­sa. Anks­čiau ar vė­liau per­dir­bė­jai tu­rės at­si­gręž­ti į Lie­tu­vos au­gin­to­ją, nes ki­to ke­lio nė­ra! Tu­ri už­dirb­ti abu: ir ūki­nin­kas, ir per­dir­bė­jas. Vie­nas be ki­to ne­iš­si­vers. Iš­ei­tis – pro­tin­gas ben­dra­dar­bia­vi­mas.“

O to­liau – dar gra­žiau. Pas­ta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vos gal­vi­jų au­gin­to­jai su­si­du­ria ir su ki­ta rim­ta pro­ble­ma - per tre­či­ą­sias ša­lis į Lie­tu­vą įve­ža­ma jau­tie­nos sker­die­na iš Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­nos bei Len­ki­jos. Bet ji - ne pa­čios ge­riau­sios ko­ky­bės. Ša­lies gal­vi­jų au­gin­to­jai vėl at­si­du­ria lyg tarp kū­jo ir prie­ka­lo. “Su įve­ža­ma mė­sa Lie­tu­vos ūki­nin­kams kon­ku­ruo­ti la­bai sun­ku, - at­vi­ra­vo A. Šiur­na. – Ar­gi ga­li­me mė­sos kai­na kon­ku­ruo­tisu šil­tai­siais kraš­tais? Ten gy­vu­liai vi­sus me­tus ga­no­si lau­ke, jiems tvar­tų sta­ty­ti ir pa­ša­rų ruoš­ti ne­rei­kia...”

Anot A. Šiur­nos, šian­dien ša­lies gal­vi­jų au­gin­to­jai aki­vaiz­džiai ma­to jau­tie­nos in­ter­ven­ci­ją iš Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­nos.

„Mes nuo jos ne­ap­si­gin­si­me. Ji jau at­ei­na į Lie­tu­vą. Vie­nin­te­lis mū­sų pliu­sas ir šan­sas lai­mė­ti tą ko­vą bei gau­ti nor­ma­lų at­ly­gį už sa­vo iš­au­gin­tą pro­duk­ci­ją – pa­tiek­ti rin­kai švie­žią, ne­šal­dy­tą, aukš­tos ko­ky­bės mė­są, - įsi­ti­ki­nęs A. Šiur­na. - Ma­nau, kad šio­je sri­ty­je kon­ku­ren­ci­jos tik­rai ne­bus, nes iš Ar­gen­ti­nos ne­šal­dy­tos mė­sos tik­rai nie­kas ne­at­veš. Bet ma­tau ir vie­ną džiu­gi­nan­čią ten­den­ci­ją – vis dau­giau pir­kė­jų Lie­tu­voje rū­pi­na­si sa­vo ir sa­vo vai­kų svei­ka­ta, su­pran­ta ko­ky­biš­kos lie­tu­viš­kos mė­sos ver­tę bei nau­dą. Ir tai ša­lies gal­vi­jų au­gin­to­jams tei­kia op­ti­miz­mo.“