“Net baugu, kad taip ramu”, - prisipažino ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas, per šį suvažiavimą perrinktas antrajai kadencijai.
Svarbiausios žemdirbių savivaldos organizacijos vadovas teigė, kad per trejus metus beveik pavyko išsklaidyti žemdirbiams žiniasklaidos prilipdytą “runkelių” ir “eismo trukdytojų“ įvaizdį, tačiau, suvažiavimui įpusėjus, iš tribūnos vis dėlto pasigirdo raginimų ne derėtis su valdžia ir žemės ūkio produktų perdirbėjais, bet netradiciniu, nesisteminiu būdu protestuoti dėl smarkiai nukritusių pieno supirkimo kainų - viešai išlieti pieną ant grindinio. Kai kas Rūmų suvažiavimą bandė paversti ir artėjančių Seimo rinkimų agitacinės kampanijos pradžia.
Vicepirmininkai suvažiavimo nesulaukė
Pasak B.Markausko, apžvelgusio ŽŪR ir savo paties veiklą per trejus metus, šį suvažiavimą Rūmai pasitiko neturėdami nė vieno vicepirmininko. Prieš pusantrų metų dėl sušlubavusios sveikatos iš šio posto atsistatydino Darbo partijos atstovas Romualdas Ivaškevičius (kai kurių liudininkų teigimu, liga netrukdo jam dabar sėkmingai ūkininkauti Kėdainių rajone).
Rūmų pirmininko pirmasis pavaduotojas Pranas Žymančius prieš porą savaičių pasitraukė iš posto vengdamas “supainioti viešuosius ir privačius interesus” (jeigu vartotume Seimo politikų žodyną) - P.Žymančius pasirašė sutartį su danų valdoma akcine bendrove “Danisco Sugar Kėdainiai”, kad augins ir tieks Kėdainių fabrikui cukrinius runkelius, nors daugelis šios techninės žemės ūkio kultūros augintojų Lietuvoje, smarkiai sumažėjus cukraus gamybai, priversti imtis kito verslo.
Nešališki Rūmai
ŽŪR pirmininkas B.Markauskas prisiminė 2005 m. išsakytus savo troškimus: Rūmų veikla turi būti skaidri, atvira, svarstydama svarbius klausimus ŽŪR vadovybė pirmiausia privalo pasitarti su žemdirbiais. B.Markauskas griežtai atmetė Šeimos ūkininkų sąjungos kaltinimus, kad Rūmai šališki, labiau remia stambiuosius žemdirbius. “Nuvykęs į susitikimą su Žemės ūkio bendrovių asociacijos nariais, susilaukiau priekaištų, kad neginu jų interesų”, - sakė B.Markauskas.
Vienu svarbesnių ŽŪR laimėjimų per laikotarpį, praėjusį nuo neeilinio suvažiavimo, B.Markauskas pavadino atšilusius žemdirbių savivaldos organizacijų santykius su valdžios įstaigomis. “Man buvo priekaištauta, kad nesustabdau narystės vienoje valdančiosios koalicijos partijų. Daug apie tai mąsčiau.
Ar prasminga būtų taip pasielgti? Juolab kad ir Žemės ūkio ministerijai, ir Seimo Kaimo reikalų komitetui, svarbiausioms valstybės žemės ūkio institucijoms, vadovauja šios partijos atstovai”, - samprotavo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas B.Markauskas.
Daugiausiai aistrų kėlė pienas
Nors ŽŪR pirmininkas suvažiavimo dalyviams palinkėjo, kad “baisiai nukritusios” pieno supirkimo kainos jų neatitrauktų nuo žemdirbių savivaldos struktūrinių reikalų, daugelis delegatų ir svečių šio raginimo nepaisė. Kooperatinės bendrovės “Pieno gėlė” valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas apmaudžiai tvirtino, kad tuomet, kai pieno supirkimo kainos buvo gana aukštos, pieno gamintojams kooperacija nerūpėjo.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas ir kooperatyvo “Lietuviškas pienas” pirmininko pirmasis pavaduotojas Jonas Vilionis tiesiog paklausė salės: “Ar reikia Lietuvai pieno?..” ir pranešė susirinkusiesiems, kad Pieno gamintojų asociacija rengia protesto akcijas - viešose vietose pils pieną ant žemės, kol jis “pasidarys brangesnis už vandenį ar gaiviuosius gėrimus”. Delegatai plojimais pritarė planuojamai akcijai. Tik suvažiavimo viešnia, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sakė, kad ją labai sujaudino toks nevilties padiktuotas sumanymas.
Lietuvos perdirbėjų antirekordai
Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovė Briuselyje Lina Railienė pranešė, kad kitų ES šalių žemdirbius labai stebina tokiais tempais Lietuvoje smunkančios pieno supirkimo kainos. “Spėjama, kad tik Lietuvoje jos nukris net 30 proc., nei lenkai, nei estai, nei latviai savo šalyse panašių “rekordų” nesitiki”, - sakė L.Railienė.
Pasak jos, lietuviams pieno gamintojams patariama kontraktus su perdirbėjais sudarinėti ilgesniam laikui, o ne 15-ai dienų, kad pieno supirkėjai negalėtų taip lengvai kaitalioti kainų, ieškoti partnerių kitose ES šalyse arba, jeigu jokios kitos priemonės negelbsti, lietuvių pieno gamintojai stengtųsi patys eksportuoti pieną. L.Railienė taip pat informavo, kad mineralinių trąšų kainos kyla visoje ES, ne tik Lietuvoje, tačiau Europos Komisijos prekybos įgaliotinis britas Peteris Mandelsonas nesižavi naujųjų Bendrijos šalių prašymais panaikinti muitus pigesnėms trąšoms iš Rusijos.
Svečio akibrokštas
Į suvažiavimą atvyko nemažai garbių svečių - Seimo narių, Žemės ūkio ministerijos atstovų. Dauguma jų kalbėjo dalykiškai. Tačiau Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos nario Vytauto Kamblevičiaus audringus priekaištus Rūmams, jų vadovui ir žemės ūkio ministrei suvažiavimo delegatai atvirai pavadino Seimo rinkimų agitacijos įžanga.
ŽŪR vadovybė išrinkta sklandžiai
Po diskusijų ir ŽŪR Revizijos komisijos ataskaitos atėjo svarbiausioji suvažiavimo akimirka - pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimai. Taupant Rūmų lėšas nutarta apsiriboti tik vienu ŽŪR vicepirmininku. Nė dėl vieno posto konkurencijos nebuvo: kandidatu į ŽŪR pirmininkus pasiūlytas vienintelis B.Markauskas, vicepirmininke - Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė.
Didele persvara (151 delegatams pasisakius už, niekam neprieštaravus, dviem susilaikius) B.Markauskas perrinktas antrajai kadencijai. Už tai, kad jo pavaduotoja taptų R.Sirusienė-Lamauskienė, balsavo 117 delegatų, prieš - keturi, 29 susilaikė. Rūmų vadovybė buvo sudaryta. Pirmininką ir vicepirmininkę apsupo sveikintojai. Vienas jų, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, palinkėjo B.Markauskui nuvesti, jei reikės, Lietuvos žemdirbius net iki Briuselio, kaip kadaise Vytautas Didysis nuvedė aukštaičius ir žemaičius iki Juodosios jūros.
Ne paskutinis suvažiavimas šiais metais
Po Rūmų vadovybės rinkimų vykusiame ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavo 66 iš 86 tarybos narių. Dauguma delegatų balsų ŽŪR prezidiumas išrinktas iš 30 narių.
Suvažiavimas iš esmės pritarė ŽŪR pirmininko pasiūlytam nario mokesčio pakeitimui. Dauguma delegatų balsų pritarta, kad ŽŪR stojamasis mokestis būtų 5 tūkst. Lt, o metinis narystės mokestis - 1,2 tūkst. Lt. Kaip numato Rūmų statutas, direktoriaus ir vyriausiojo finansininko kandidatūras teisę siūlyti turi ŽŪR pirmininkas.
B.Markauskas pasiūlė tuos pačius asmenis. Tarybos nariai dauguma balsų nusprendė, kad ŽŪR direktoriumi ir toliau dirbtų Remigijus Urbonas, o vyriausiąja finansininke - Daiva Janušauskienė. Buvo aptarti ir vadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimai. ŽŪR pirmininkui numatoma mokėti 8 tūkst. Lt (plius 1 tūkst. Lt reprezentacinėms išlaidoms), vicepirmininkei - 4 tūkst. Lt, ŽŪR direktoriui - 6,5 tūkst. Lt (plius 500 Lt reprezentacinėms išlaidoms), o vyriausiajai finansininkei - 5 tūkst. Lt.
Manoma, kad tai ne paskutinis ŽŪR suvažiavimas šiais metais. Rudenį Rūmus sudarančių organizacijų atstovai ketina dar kartą susirinkti, pataisyti Rūmų Statutą ir, jeigu bus poreikis, išsirinkti antrąjį ŽŪR vicepirmininką.