Žiauri tiesa demimondą labai sukrėtė ir jis nedelsdamas sėdo svarstyti,
kaip padidinti algas 63,8 proc. Laikinasis (plebėjų manymu) demimondo
vedlys Muntianas pateikė pavaldiniams suktą klausimą „Koks skirtumas
tarp meilės ir pinigų?“ O Tščeslavijus, kad seimūnams būtų lengviau
apsispręsti, Kovo 8-osios proga pasikvietė menestrelį (liet. klajojantį
muzikantą) Merūną, kad pabjurusią demimondo nuotaiką praskaidrintų
meilės dainomis.
Šis praskaidrino ir iškart po iškilmino koncerto išvyko į libdukų
suvažiavimą, kur buvo traukiamos trubadūrinės giesmės apie teisingą
tvarką ir tvarkingą teisę (apie ką menestrelis dainavo šioje partinėje
sueigoje, nepranešama).
Bet yra žinoma, t.y. bulvarinė žiniasklaida jau pranešė, kad
teisingiausias tvarkdarys išplatino tarp partijos narių slaptą
informaciją, iš kur valdoma Lietuva.
Konservatoriai klaidingai mano, kad iš Maskvos, - Rolando giesmėje
aiškiai įvardyta blogio ašis (pasirodo, tai yra ne kokie nors Rytų
kaimynai, o masonų, pardon, „Lietuvos ryto“, ložė „Siemens“ arenoje).
Todėl tiesos tvarkdariai neturi kitos išeities, kaip tik šturmuoti
Seimą. V.Ž., bulvarinės žiniasklaidos lyderio duomenimis, Žiemos,
pardon, Seimo rūmų šturmas numatytas per artimiausius rinkimus, kurių
datą žino tik vyriausias rinkimininkas Zenonas.
Žinojo ir plebėjai, bet jau pamiršo. Užhipnotizuoti Kašpirovskio,
Uspaskicho, Pakso ir almakso, jie (bent jau 46 proc. apklaustųjų)
pamiršo, net kada pasirašytas Nepriklausomybės atkūrimo aktas, nors 78,1
proc. vis dar laiko save patriotais.
Neslėpsiu - statistika „užknisa juodai“. Įkyriai pranešinėjama, kaip
kinta ir kokie šiuo metu yra „olialia“ mergaičių apvalumų, paveiktų
silikono, matmenys, koks premjero naujausios pypkės dydis, kiek procentų
tikimybės, kad Lietuva susiderės su ES dėl tolesnio Ignalinos AE darbo,
bet niekas nepasako, kiek sumažės plebėjų alga, jei demimondas ją
pasididins 63,8 procento.
O juk sužinoję tikslų jiems gresiančio socialinio kryčio procentą,
asmenys, tolimi demimondui (ne teisėjai, ne valdininkai), jaustųsi kur
kas ramiau - atkristų vargas dėl meniu, dėl garderobo, liktų tik vargas
dėl proto (Tumino spektaklis, iš didžiosios valstybės pozicijų
sukritikuotas paties Putino, čia niekuo dėtas).
„Vargas - pačių vargstančiųjų reikalas!“ - plačiai žinomą didžiojo
Mao mintį išmintingai pakoregavo meras Imbrasas, mintyse kalkuliuodamas,
kiek sutaupys, jei nesuteiks socialinio būsto įkyriai jo prašantiems
plebėjams. „Atėjo viena moteriškė, išpūtė burbulą, na ir ką?“ -
paprotino jis V.Ž korespondentą, kad šis neieškotų smegenų ten, kur jų
nėra, t.y. imbrasinėje savivaldybėje (kuo savivalda skiriasi nuo
savivaldžiavimo, vilniečiai plebėjai seniai nebesvarsto). Dėkingas už
pamoką, žurnalistas prisigretino prie mero ir pataikūniškai bandė nuo
naujojo jo kostiumo nutraukti atsitiktinį siūliuką, bet žiūri - ir
antras kyšo, ir trečias, ir ketvirtas, o tuo metu iš partijos
suvažiavimo grįžo Paksas ir įsakmiai nurodė: „Neliesk jų! Tai valdymo
organas!“
Atsibudusi iš plebėjams būdingo politinio letargo miego, prisiminiau,
kad šis „marionetinis“ anekdotas sukurtas ne apie Paksą su Imbrasu, o
apie kur kas stambesnio kalibro figūras - Putiną su Medvedevu.
Didžioji rusų tauta sukūrė ir daugiau anekdotų apie mylimą (štai kur
meilė be pinigų!) neprilygstamą vedlį ir jo įpėdinį. Pavyzdžiui,
žurnalistai klausia Putiną, ar savo, kaip premjero, kabinete jis
pasikabins Medvedevo portretą. Vladimiras Vladimirovičius atsako: „A
začem? Ja evo škuru na pol brošu!“
Kieno „škūrą“ ant rinkiminių svarstyklių numes Paksas, nežino net
Uspaskichas. O mes, plebėjai, vis dar naiviai manantys, kad bent per
rinkimus pavyks užkurti jiems, t.y. seimūnams, pirtį, galime tik
pavydžiai stebėti, kaip demimondas jau dabar daLijasi būsimą bakšišą.
Susukti pavydo, net anekdotų kurti nebemokame. Na, vienas, tiesa,
pavyko: vos apsiskelbėme, kad Lietuva - drąsi šalis, keli, matyt,
drąsesni ispanai pačiame Vilniaus centre nuplėšė trispalvę, o anglai
primušė policininką...
Tiesiai nuo drąsos dalybų stalo Krescencija ŠURKUTĖ
* Vis dar nemokantiems persų kalbos pranešu, kad persiškai „bachšiš“
reiškia dovaną, o lietuviškai - kyšį, išmaldą, arbatpinigius (žr.
TŽŽ, p. 88).