Ryžosi prašyti medikų pagalbos
47 metų Kupiškio rajono gyventojos Jolantos Vėtaitės pernai pavasarį nedžiugino bundanti gamta. Gėrėtis sprogstančiais pumpurais, čiulbančiais paukščiais, skaisčiai šviečiančia saule ji paprasčiausiai neturėjo sveikatos.
Nedidelio, 164 cm ūgio moteris tuomet svėrė gerokai daugiau nei 200 kilogramų.
Milžiniško antsvorio kankinamai J.Vėtaitei trūko jėgų nueiti iki parduotuvės, ką jau kalbėti apie pasivaikščiojimus gamtoje. Ji duso, kentėjo sąnarių skausmus, o kraujospūdis buvo kritiškai aukštas.
Medicinos sesers išsilavinimą turinti moteris puikiai suprato, kad geriausiu atveju jai gresia nebepasikelti iš lovos, blogiausiu - patirti infarktą ar insultą.
Sulaukusi birželio J.Vėtaitė nutarė daugiau nebekentėti.
Ji nuvažiavo į Kauno medicinos universiteto klinikas ieškoti pagalbos.
Kupiškietei buvo pritaikyti naujausi kompleksiniai nutukimo gydymo metodai, tarp jų ir chirurginiai. Beveik per devynis mėnesius moteris atsikratė 92 kilogramų.
Šis pavasaris J.Vėtaitei jau visai kitoks nei buvusieji.
Moters sveikata labai pagerėjo, jai tapo daug lengviau judėti, atsirado noras dažniau kur nors išeiti.
„Nuo savęs nusimečiau vyrą iš stuomens ir liemens, tai kaip nepalengvės“, - juokavo ji.
Dabar daugiau kaip 100 kilogramų sverianti J.Vėtaitė nesiruošia liautis plonėjusi. Moters tikslas - atsikratyti dar 40-50 kilogramų.
Balionas sumažino apetitą
Kupiškio rajono gyventoją konsultavę Kauno medicinos universiteto klinikų specialistai apskaičiavo, kad pacientės kūno masės indeksas (pagrindinis antsvorio rodiklis) yra 87 kg/m2. Tuo tarpu norma yra 18-25 kg/m2.
Dėl didelio antsvorio J.Vėtaitei nebuvo galima atlikti skrandžio mažinimo operacijos ar uždėti pastaruoju metu labai išpopuliarėjusio skrandžio žiedo.
Kauniečiai gastroenterologai ir chirurgai kartu sudarė pacientės nutukimo gydymo planą.
Birželio mėnesį Gastroenterologijos klinikos docentas Kęstutis Adamonis J.Vėtaitei į skrandį įstūmė silikoninį balioną, kuris sukelia pilnumo jausmą skrandyje ir malšina apetitą.
Pacientei jis iškėlė užduotį per pusmetį sublogti apie 60 kilogramų, kad darbo galėtų imtis chirurgai.
J.Vėtaitė sakė svetimkūnį skrandyje jautusi apie mėnesį, o paskui apie jį primindavo tik dingęs apetitas.
„Po baliono įstūmimo valgyti pradėjau tik po dešimties dienų ir tai - tik skystą maistą. Paskui po truputį grįžau prie įprastų patiekalų, tačiau valgiau labai nedidelėmis porcijomis.
Pusryčiams - jogurto indelį, pietums - salotų ar gabaliuką virtos vištos krūtinėlės, vakarienei dažniausi rinkdavausi daržoves. Visai atsisakiau kavos ir arbatos.
Gydytojai man patarė suvartoti 1000 kalorijų, aš apsiribodavau maždaug 800 kalorijų. Tiesiog nenorėjau valgyti. Neprisiversdavau išgerti rekomenduotų 2 litrų vandens, nors žinojau, kad skysčių organizmui reikia“, - apie išnykusį apetitą kalbėjo moteris.
Gruodžio mėnesį svarstyklės jau rodė 61 kilogramu mažiau. Beje, J.Vėtaitei teko nusipirkti pramonines svarstykles, nes įprastos jos svorio nerodė.
Atliko iškart dvi operacijas
Prieš pat Naujuosius metus gastroenterologai iš J.Vėtaitės skrandžio išėmė balioną ir perdavė pacientę į chirurgų rankas.
Chirurgijos klinikų docentas Almantas Maleckas su kolegomis J.Vėtaitei atliko iškart dvi sudėtingas operacijas - kasos ir dvylikapirštės žarnos apylankos bei skrandžio mažinimo. Operacijos truko pusšeštos valandos.
Gydytojai pertvarkė virškinimo mechanizmą taip, kad pacientė per kartą galėtų suvalgyti apie 60-70 mililitrų maisto, o suvalgius daugiau - organizmas nepasisavintų pertekliaus.
J.Vėtaitė sakė ant operacinio stalo gulusi be baimės, nes pasitikėjo medikais. Sudėtingą operaciją moteris pakėlė palyginti nesunkiai.
Daug valgyti nenori
J.Vėtaitei dabar gydytojai leidžia valgyti viską, ko ji nori, tik saikingai. Jai nėra tabu net saldumynai ir cepelinai, tačiau ji tokio maisto kol kas nevalgo, nes nenori.
„Kai nueinu į parduotuvę, rodos, akys visko nori. Bet parsinešu namo - ir nieko nebenoriu. Matyt, veikia ir psichologinis nusistatymas“, - kalbėjo moteris.
J.Vėtaitė renkasi daržoves, neriebius pieno produktus, liesą mėsą: kalakutieną, vištieną, jautieną. Mėsos ji nekepa, o verda ar troškina.
Moteris vengia cukraus, į patiekalus mažai deda druskos.
Neseniai ji pradėjo retkarčiais išgerti kavos ir arbatos.
„Anksčiau kava man kiekvieną rytą būdavo kaip „Tėve mūsų“. Dabar jos išsiverdu tik tuomet, kai pajuntu, kad kraujospūdis žemas“, - sakė J.Vėtaitė.
Moteris stengiasi vartoti pakankamai skysčių, nors jai tai nelengvai sekasi, nes gerti nesinori. Kauniečiai gydytojai, su kuriais ji nuolat palaiko ryšius, pataria valgyti šiek tiek sūriau, kad atsirastų poreikis gerti.
Per beveik tris mėnesius po operacijos J.Vėtaitė numetė dar 31 kilogramą.
Taigi nuo gydymo pradžios, praėjusių metų birželio, iki kovo vidurio ji iš viso atsikratė 92 ir planuoja numesti dar ne mažiau kaip 40 kilogramų.
Daug naujų drabužių dar neperka
Moteris džiaugiasi besikeičiančia išvaizda, labai pagerėjusia sveikata. Tiesa, numetusi tiek daug svorio J.Vėtaitė apsižiūrėjo nebeturinti kuo apsirengti - visi drabužiai jai tapo smarkiai per dideli.
Anksčiau moteris jų parduotuvėje nepirkdavo, nes jai reikalingo dydžio tiesiog nebūdavo. Sukneles ir paltus ji siūdindavosi pas siuvėją, pati nusimegzdavo megztinių.
Kol kas J.Vėtaitė neskuba nei į parduotuvę, nei siuvyklą. Moteris laukia, kol nustos taip smarkiai kristi svoris. Gydytojai jai sakė, kad vėliau kas mėnesį ištirps tik maždaug po 5-6 kilogramus.
Laukia dar ne viena operacija
J.Vėtaitė juokauja, kad graži jos draugystė su KMU klinikų specialistais dar nesibaigė. Ateityje moters laukia pilvo sienos rekonstrukcijos ir odos pertekliaus šalinimo operacijos.
Moteris jų nė kiek nesibaimina, tik jaudinasi, ar išgalės susimokėti už odos šalinimo operacijas, kurios laikomos plastinėmis ir nekompensuojamos ligonių kasų.
J.Vėtaitei ir dabar už savo pinigus teko pirkti balioną bei vienkartinius įrankius skrandžio mažinimo ir kasos bei dvylikapirštės žarnos apylankos operacijai. Iš viso ji išleido apie 9 tūkstančius litų.
Moteris džiaugiasi, kad nereikėjo mokėti už operaciją, pooperacinį gydymą.
„Valstybė storulių dar pasigaili“, - šmaikštavo J.Vėtaitė.
Apkūni nuo vaikystės
J.Vėtaitė sakė, kad stora buvo visą gyvenimą. Jau vaikystėje iš bendraamžių ji išsiskyrė apkūnumu, nors nei tėvai, nei brolis, nei kiti artimi giminaičiai antsvorio neturėjo.
Tėvai ją vežiojo pas gydytojus, guldė į ligonines tyrimams, bet niekas nepadėjo.
Moteris neslepia mėgusi skanumynus, tačiau nemano, kad suvalgydavo labai daug.
„Ne kartą mėginau laikytis dietų. Nukrisdavo keli kilogramai, bet paskui svoris vėl kaip ant mielių augdavo. Rodės, kad kiekvienas kąsnis prie kūno lipo“, - pasakojo ji apie nesėkmingą kovą su antsvoriu.
Medicinos sesers išsilavinimą turinti moteris dirbo stomatologijos kabinete, registratūroje - ten, kur reikia mažiau judėti, nes vaikščioti jai buvo sunku.
Augant svoriui, J.Vėtaitė susirgo hipertenzija, jai ėmė skaudėti sąnarius, kamavo dusulys. Moteris dėl svorio nesinaudojo visuomeniniu transportu. Jeigu reikėdavo kur išvykti, prašydavo pažįstamų pavėžėti automobiliu.
Pastaraisiais metais dėl smarkiai sušlubavusios sveikatos medikų ji buvo pripažinta neįgalia ir niekur nebedirbo.
Nejaučia nei alkio, nei pykčio
J.Vėtaitė visiškai namuose neužsidarė. Moteris yra aktyvi Kupiškio žmonių su negalia sąjungos narė.
„Aš juokauju, kad Jolanta alkana, bet visai nepikta, kas būdinga dažnam dietos besilaikančiam žmogui“, - sakė šios sąjungos pirmininkė Palma Skrebienė.
„Oi ne, piktumas manęs tikrai neima. Aplinkiniams atrodo, kad tiek valgydama turėčiau jaustis alkana, bet iš tiesų visai nejaučiu alkio“, - įsiterpė J.Vėtaitė.
Pasak humoro jausmą turinčios moters, kuo ji plonyn, tuo jos būdas - geryn.