Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
„Idėja surengti talką kilo čia apsilankius ir išvydus išties kraupų vaizdą. Nusprendėme, jog savo darbu galima kažką pakeisti, kad ši mirusiųjų amžinojo poilsio vieta taptų panašesne į kapines, o ne į sąvartyną“, - sakė viena talkos organizatorių, VDU Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros doktorantė Goda Volbikaitė.
Į akademinės bendruomenės inicijuotą talką šeštadienį susirinko apie dvi dešimtis žmonių. Tvarkyti žydų amžinojo poilsio vietos atėjo ne tik universiteto studentai bei dėstytojai, bet ir būrelis akcijai neabejingų kauniečių.
„Šių kapinių problema domimės jau seniai. Apie lietuvių, žydų ir vokiečių santykius studentams informacijos trūksta, iš mokyklos jie žinių neatsineša. Ši akcija turėjo ir didaktinį tikslą, norėjome studentams parodyti tai, apie ką dažnai kalbame per paskaitas. Siekėme, kad tai būtų tiesioginis, autentiškas prisilietimas prie istorijos“, - lrytas.lt sakė VDU Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros vedėja Rasa Eidukevičienė.
Rinko „bambalius“ ir švirkštus
Kadangi talka buvo surengta šeštadienį - šabo dieną – gerbdami tradicijas Kauno žydai joje nedalyvavo. Tiesa, Kauno žydų religinė bendruomenė talkininkams parūpino darbines pirštines bei maišus, o miesto komunalininkai skyrė sunkvežimį surinktoms šiukšlėms išvežti.
Girtuoklių, narkomanų ir benamių prieglobsčiu tapusiose žydų kapinėse talkininkai naikino jų apsilankymo pėdsakus: rinko šiušsles, „bambaliais“ vadinamus tuščius stipraus alaus butelius, panaudotus vienkartinius švirkštus. Jų kapinėse pasitaikė itin daug, talkininkai prisipažino kiek bijoję įsidurti narkomanų išmestomis adatomis.
Žydų liko nedaug
„Šiuo metu Kaune žydų liko labai nedaug, apie 180 žmonių, Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino net 96 procentus miesto žydų bendruomenės. Džiugiu, jog atsiranda žmonių, norinčių sutvarkyti niokojamas kapines. Dauguma Kaune gyvenančių žydų yra senyvo amžiaus, todėl jiems sunku pasirūpinti vandalų niokojamomis kapinėmis“, - sakė Kauno žydų religinės bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas.
Senosiomis vadinamos Kauno Žaliakalnio žydų kapinės dėl nesibaigiančių vandalų išpuolių jau seniai tapo miesto gėdos simboliu. Nors jose palaidota nemažai žinomų veikėjų - Lietuvos estrados pradininkas Danielius Dolskis, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, literatūros kritikas Izraelis Eljaševas - Kauno valdžia iki šiol užmerkia akis prieš vandalų siautėjimą. Nemažai paminklų yra išvartyta ir sudaužyta, kapinėse nuolat vartojamas alkoholis, deginami laužai, rengiamos orginos.
„Labai norėčiau padėkoti žmonės, kurie surengė šią gražią akciją ir bent kiek sutvarkė kapines. Juk šios kapinės - visų kauniečių rūpestis, jose palaidoti žmonės kadaise aktyviai dalyvavo miesto gyvenime“, - sakė Kauno Žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas.
Sukruto tik kilus skandalui
Praėjusių metų spalio pabaigoje Kaune viešint grupei rabinų iš Izraelio bei Jungtinių Amerikos Valstijų, kilo rimtas skandalas. Apsilankę Senosiose žydų kapinėse rabinai buvo sukrėsti išvydę vandalų suskaldytus bei išvartytus, dažais išteptus paminklus.
„Šiose kapinėse palaidoti ne tik mano seneliai, bet ir daugybė kitų, Lietuvai nusipelniusių žydų. Mums skaudu matyti, kad kapinės, kuriuose ilsisi mūsų protėviai, šitaip nuniokotos“, - tąkart sakė iš Lietuvos kilęs, Izraelyje gyvenantis rabinas Josifas Chevroni.
Žiniasklaidai paskelbus šokiruotų rabinų nuomonę, sujudo Kauno vadovai. Miesto meras Andrius Kupčinskas savo kabinete susitikęs su Kauno religinės žydų bendruomenės vadovu Samueliu Kacu ir reikalų tvarkytoju Mauša Bairaku kelis kartus atsiprašė dėl niokojamų kapų.
Meras tuomet pažadėjo Kauno policijos vadovo Algirdo Kaminsko paprašyti, kad policijos patruliai dažniau atkreiptų dėmesį į kapines niokojančius vandalus. Kilus skandalui sukruto ir miesto komunalininkai, anksčiau skundęsi lėšų trūkumu, jie visgi rado galimybių nušienauti žolę, iškirto dalį kapinėse žėlusių krūmų.