Didžiausiame Lietuvos - Vilniaus - oro uoste pirmasis lėktuvas,
vykstantis Šengeno vidaus reisu, pakilo sekmadienį ryte ir pasuko į
Amsterdamą. Pirmasis atvykstantis orlaivis, kurio keleivių dokumentų
pasieniečiai nebetikrins, leidosi iš Helsinkio.
Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ta proga surengtos ceremonijos metu tarptautiniame Vilniaus oro uoste sekmadienį priešpiet buvo iškilmingai sutikti pirmieji reisais iš Helsinkio ir Berlyno į Lietuvą atvykę keleiviai.
Juos pasitiko ir sveikino vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, laikinai VSAT vado pareigas einantis pulkininkas Genadijus Kuznecovas, oro uosto vadovai, kiti svečiai.
Pirmasis iš Helsinkio atskridęs ir į atvykimo salę atskubėjęs suomis gerokai nustebo išvydęs jo ir kitų keleivių belaukiančius pareigūnus bei maršus grojantį Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinį orkestrą.
Visi abiejų reisų keleiviai ministro R. Čiupailos, pulkininko G. Kuznecovo ir Vilniaus oro uosto pasieniečių buvo apjuosti šalikais su Šengeno simbolika.
Tarptautiniame Kauno oro uoste pirmasis Šengeno vidaus reisu vykstantis
lėktuvas atskris iš Frankfurto, Palangos oro uoste - iš Kopenhagos.
Sienų kontrolės, o tuo pačiu ir dokumentų patikros oro uostuose Valstybės
sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nebevykdys tik Šengeno zonos vidiniams
lėktuvų skrydžiams.
Keleiviai skrendantys į ar atskridę iš Šengeno erdvei nepriklausančių
šalių ir toliau privalės pasieniečiams pateikti privalomus kelionės
dokumentus.
Tačiau atsižvelgdami į tam tikrus rizikos faktorius pasieniečiai oro
uostuose galės tikrinti ir asmenis keliaujančius tik Šengeno erdvėje, todėl
yra privaloma turėti galiojantį kelionės dokumentą - piliečio pasą arba
asmens tapatybės kortelę. Tokia tvarka nuo gruodžio yra taikoma saugant
vidines Šengeno zonos - Lietuvos-Lenkijos bei Lietuvos-Latvijos sausumos ir
jūrų sienas.
Nuo sekmadienio Šengeno vidaus reisu iš Lietuvos išvykstantiems
nepilnamečiams (iki 18 metų amžiaus) Lietuvos piliečiams, kurių nelydi nė
vienas iš tėvų, nebereikės turėti sutikimo laikinai išvykti į užsienį.
Tačiau tai nesuteikia teisės nepilnamečiui neturėti asmens tapatybę
patvirtinančio dokumento - jo, kaip ir bet kurio kito keliaujančiojo,
tapatybę gali patikrinti Lietuvos ar užsienio šalies pareigūnai.
Pažymėtina, kad tėvų sutikimas ir toliau bus privalomas bei pasieniečių
tikrinamas, jei nepilnametis iš Lietuvos išvyks į valstybę, kuri
nevisapusiškai taiko Šengeno teisyną. Tarp tokių valstybių yra ir lietuvių
pamėgtos Jungtinė Karalystė bei Airija. Taigi, nepilnametis Lietuvos
gyventojas, vienas susiruošęs vykti į Londoną ar Dubliną, privalės
pasieniečiams ne tik pateikti galiojantį kelionės dokumentą, bet ir turėti
vieno iš tėvų sutikimą laikinai išvykti į užsienį.
Šengeno laisvo judėjimo erdvės narėmis Lietuva ir dar aštuonios Europos
Sąjungos naujokės tapo praėjusių metų gruodžio 21 dieną.
Dabar Šengeno zonai priklauso Austrija, Belgija, Danija, Suomija,
Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai,
Portugalija, Ispanija ir Švedija, taip pat ne ES narės Islandija ir
Norvegija bei gruodį į erdvę įsiliejusios Lietuva, Latvija, Estija,
Čekija,Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.