Internetas – ne piktų minčių sąvartynas

Ar už viešai išsakytą nuomonę persekiojama Lietuvoje ir ar už tai gresia baudžiamoji atsakomybė?

Ar galima viešai ir aiškiai neigiamai atsiliepti vienos kurios nors tautos atžvilgiu ir nesulaukti už tai atsakomybės?

Į šiuos klausimus nesėkmingai neseniai bandė atsakyti Panevėžio teismas.

Tai paneigia visuomenėje sklandančią nuomonę, kad internete visi gali rašyti, ką tik nori ir kaip nori.

Internetas, kaip liudija ir ši byla, nėra vien tik blogų minčių šiukšlynas, kur numetei kokią nešvankybę ir gali būti ramus, kad jos niekas nebepakels.

Po tinklalapyje publikuotu straipsniu dviprasmį komentarą apie žydus parašęs buvęs Panevėžio rajono gyventojas 37 metų Algirdas Lukšys vis dar jaučiasi tarsi būtų ant adatų, nes nieko paguodžiamo teisme neišgirdo.

„Įsitikinau, jog prieš garsiai ištariant bet kokią mintį, pirmiausia verta gerai pasverti kiekvieną savo žodį, nes vėliau viskas gali brangiai kainuoti.

Nesu priešiškai nusiteikęs prieš žydus, tačiau kaip tarp lietuvių ar kitų tautų, taip ir tarp jų pasitaiko įvairių žmonių, tačiau jie vieninteliai nori išsiplauti mundurą“, – kalbėjo už internete išsakytą nuomonę į teisiamųjų suolą patekęs A.Lukšys.

Pastaruoju metu Vilniuje gyvenantis A.Lukšys kaltinamas pagal itin retą Baudžiamojo kodekso straipsnį – kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Už tai baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kol kas teisminė praktika, kaip reikėtų teisiškai įvertinti internete sklandančius komentarus, Lietuvoje dar nėra suformuota, todėl jų interpretacija dažnai būna gana įvairi.

Vieni internautų pasisakymuose įžvelgia išsilavinimo bei etiketo stoką, kiti tai vadina žmonių saviraiškos laisve, o treti kalba apie baudžiamąją atsakomybę.

Teisininkai juokavo, jog tokiu atveju jie neatsigins nuo bylų, nes pasiskaičius internetiniuose tinklalapiuose publikuojamus komentarus, beveik pusę Lietuvos tektų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Bet kokį pasisakymą prieš kokią nors grupę žmonių galima būtų įvardyti kaip nesantaikos kurstymą“, – kalbėjo jie.

Vis dėlto galutinis taškas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo padėtas.

Teismas nesiryžo iškart priimti sprendimo ir, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės, nutarė baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Be to, buvo nutarta kreiptis į Vilniaus bei Mykolo Romerio universitetų teisės specialistus, kad šie pateiktų savo išvadas, ar dėl viešai interneto tinklalapyje išsakyto komentaro gresia baudžiamoji atsakomybė.

Teismo posėdis buvo trumpas. Bylos nagrinėjime dalyvavo tik valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, kaltinamasis ir jo advokatė. Daugiau proceso dalyvių šioje neįprastoje baudžiamojoje byloje nėra.

Po interneto tiklalapyje išdėstytų A.Lukšio minčių niekas nepasijuto nukentėjęs, todėl nukentėjusiojo kaip ir nėra. Kadangi niekam nepadaryta žala, nepareikštas ir civilinis ieškinys.

Posėdžiui pasibaigus, iš teisėjo kabineto išėjęs kurstymu prieš kitos tautos ir religijos žmonių grupę įtariamas A.Lukšys atrodė įsitempęs.

Į teisėsaugos pareigūnų akiratį A.Lukšys pateko po to, kai 2006 metų lapkričio 11 dienos pavakary iš jam priklausančio kompiuterio į internetinį naujienų tinklalapį www.delfi.lt parašė komentarą.

Tuo metu Panevėžio rajono Smilgių kaime gyvenęs A.Lukšys nesusilaikė, kai perskaitė dieną prieš tai tinklalapyje publikuotą straipsnį „M.Murzai ir jo bendražygiams – tūkstantinės baudos“.

Straipsnyje buvo rašoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje žydų diskriminacijos kurstymu bei trukdymu žydų bendruomenės nariams atlikti religines apeigas buvo kaltintas pagarsėjęs Šiaulių politikas Mindaugas Murza bei keli jo bendražygiai.

Incidentas kilo 2003 metų pabaigoje. Žydų religinės bendruomenės atstovams Šiaulių centre uždegus didžiąją menorą, į ceremoniją susirinkę miesto nacionalistai religines apeigas pasitiko įžeidžiančiais plakatais ir šūkiais.

Dėl trukdymo atlikti religines apeigas iškeltą baudžiamąją bylą Šiaulių teismui teko nutraukti suėjus senaties terminui. Už nesantaikos kurstymą Mindaugui Murzai ir kitiems penkiems kaltinamiesiems buvo paskirtos piniginės baudos.

Po lapkričio 10 dieną tinklalapyje publikuoto straipsnio A.Lukšys kitą dieną komentarų skiltyje nutarė išdėstyti savo mintis. Tekstą, kuris vėliau teisėsaugos įstaigoms sukėlė įtarimą, vyras pasirašė slapyvardžiu „2 žydai“.

Savo komentare A.Lukšys rašė: „Beje, žydai nemažą dalį turto prieškario laikotarpiu sukaupė būtent „atkato“ forma, už uolų pasiaukojamą darbą NKVD, jie netgi rengdavo varžybas, kas daugiau išveš ar bent išžudys lietuvių, ir ne tik. Na, o dabar, aišku, jie nepraleidžia progos pašūkauti, kaip jie kentėjo per holokaustą“.

„Panevėžio ryto“ trečiadienį pakalbintas A.Lukšys neneigė beveik prieš dvejus metus parašęs komentarą apie žydus. Tvirtino nieko įžeisti ar kurstyti nenorėjęs, o tik išsakęs savo nuomonę.

„Kiekvienoje tautoje pasitaiko įvairių žmonių, tačiau jei kalba paliečia žydus, tai turi kalbėti tik panegirikas. Priešingu atveju, lauk nemalonumų. Su ta tauta susijusios nuomonės geriau neturėti, pavojinga kišenei ir sveikatai“, – nuoskaudą liejo A.Lukšys.

Vyras minėjo, jog Alytaus rajone gyvenę močiutė, tėvas, dėdė, teta pokario metais buvo ištremti iš Lietuvos.

„Datų gerai neprisimenu. Negaliu pasakyti, ar senelis irgi buvo ištremtas. Kelis kartus su tėvu šnekėjau, bet mažas buvau, visko neprisimenu. Be to, daug neklausinėjau, juk tai kiekvieno žmogaus skausmas“, – kalbėjo A.Lukšys.

Į Lietuvą A.Lukšio tėvai sugrįžo 1965 metais. Tais laikais tremtiniams sunku buvo gauti darbą tėvynėje bei įsiregistruoti. Nepavykus įsitvirtinti Lietuvoje, jie savo noru išvyko į Kazachstaną, o vėliau – į Sibirą.

„Kas dalyvavo žmonių trėmimuose Lietuvoje, niekas neprisipažins. Niekam ne paslaptis, jog prieš karą ir po karo nemažai žydų buvo NKVD“, – dėstė A.Lukšys.

A.Lukšys net nenutuokė, kokią audrą netrukus sukels jo mintys.

Ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš kitos tautos ir religijos žmonių grupę pradėjo Generalinė prokuratūra.

Netikėto pareigūno vizito A.Lukšys sulaukė praėjusių metų vasarą. Apklausę jie pasiėmė iš namų kompiuterį, kurį po savaitės grąžino atgal.

A.Lukšys neneigė parašęs tinklalapyje komentarą, tačiau tvirtino nieko kurstyti neketinęs, o tik pateikęs savo nuomonę.

Specialios informacijos apie, jo nuomone, žydų blogus darbus, darytus lietuviams, nerenka, tačiau ta informacija pasidomi spaudoje ar internetiniame tinklalapyje.

Vyras neslėpė pasipiktinęs kai kuriais žydų tautos atstovais, nes, jo nuomone, kai kurie žydai visus lietuvius vadina žydšaudžiais, o taip elgtis juk irgi negalima.

Kadangi su kaltinimu A.Lukšys sutiko, baudžiamoji byla į teismą buvo perduota baudžiamuoju įsakymu. Į praėjusių metų spalio 24 dieną įvykusį teismo posėdį nebuvo kviestas nė vienas proceso dalyvis.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nutarė, jog A.Lukšio kaltė neįrodyta, ir jį išteisino.

Tokį sprendimą prokuratūra apskundė aukštesnės instancijos teismui, kuris dėl bylos nagrinėjimo procedūros pažeidimų nutarė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį. Baudžiamoji byla vėl buvo grąžinta iš naujo nagrinėti.

Dar praėjusių metų gegužę Socialinių tyrimų instituto specialistai pateikė išvadą, kad šiuo A.Lukšio komentaru skatinama neapykanta žmonių grupei dėl jų tautybės.

Toks vertinimas, teisininkų nuomone, greičiau buvo teisingas tik lingvistine, tačiau jokiais būdais ne teisine prasme.

Teisininkai neslėpė, kad vertinant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas laukia nelengvas darbas, nes Lietuvoje dar nėra susiformavusi praktika, kaip nagrinėti tokias baudžiamąsias bylas.

„Sunku teisiškai įvertinti žmonių poelgį. Nelengva pasakyti, ar tai nusikaltimas, ar paprasčiausias neišprusimas, nesuvokimas, ką galima ir ko negalima skelbti įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis“, – kalbėjo savo vardo skelbti nenorėjęs pareigūnas.

Praėjusiais metais Panevėžio teismą irgi buvo pasiekusi tokia pat baudžiamoji byla, tačiau galutinis taškas joje nepadėtas.

Kaip ir šiuo atveju, kurstymu kaltintas Panevėžio rajono gyventojas buvo išteisintas, o baudžiamoji byla nutraukta. Apskundus išteisinamąjį nuosprendį, jis šių metų vasarį buvo panaikintas, ir byla vėl grąžinta nagrinėti iš naujo.

Teisininkai neslėpė, jog susidomėję laukia, koks bus galutinis sprendimas šiose dviejose baudžiamosiose bylose.

„Už tokius pat nusikaltimus Vilniuje baudžiamuoju įsakymu jau nuteisti keli žmonės, o Panevėžio teisėjai į šį reikalą nepabijojo pažvelgti kitaip ir paprašė specialistų išvadų“, – kalbėjo teisininkai.