Apie rekordus bei kasdienį gyvulių veislininkystės darbą specialistai, mokslininkai ir ūkininkai kalbėjo Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre Giraitėje.
Galvijų mažėja
Apie pažangiausius Kauno r. pieno ūkius, įgyvendintus ir dar rengiamus jų modernizavimo projektus kalbėjo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Šniauka.
Pieninių galvijų veislininkystės situaciją ūkiuose ir darbo perspektyvas apžvelgė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno r. veislininkystės inspektorė Tereza Dambrauskienė. Jos pateiktais duomenimis, rajono pieno ūkiuose laikoma apie 7,5 tūkst. karvių, kurių kontroliuojama 45 proc. Nors galvijų skaičius kasmet mažėja, tačiau produktyvumas auga. Praėjusiais metais vidutinis primilžis iš karvės rajone siekė 6241 kg (4,26 proc. riebalų ir 3,38 proc. baltymų). Galvijai kontroliuojami 64 ūkiuose: kilmės dokumentus turi 3424 karvės ir 2605 telyčios. Valstybė remia galvijų produktyvumo kontrolės darbą: už paslaugas ūkininkui tereikia sumokėti 30 proc. kainos, 70 proc. kompensuojama.
T. Dambrauskienė apgailestavo, jog pastaraisiais metais mažėja kontroliuojamų ūkių. Kai kuriems ūkininkams tai atrodo netikslinga veikla, tačiau sisteminga gyvulių kontrolė suteikia duomenų selekcijai ir genetiniam potencialui gerinti, atrankai vykdyti. Pagaliau tai verslas, kurį, turint duomenų, galima sistemingai planuoti ir vystyti.
Veislininkystės tendencijos
Kauno r. yra keturi gerų pieninių karvių veislynai. Šašių k. ūkininkės Onutės Baltrušaitienės ūkyje laikoma 111 melžiamų karvių, kurių vidutinis produktyvumas – 7244 kg pieno (4,26 proc. riebalų ir 3,24 baltymų). Gerais rezultatais, sveikais, pieningais veisliniais galvijais garsėja LŽŪU mokomasis ūkis (142 karvės, vidutinis produktyvumas 7013 kg), LVA Praktinio mokymo ir bandymų centro ūkis (236 karvės, 7039 kg), Bernatonių žemės ūkio bendrovė (812 karvės, 6862 kg).
Sumaniai veislininkystės darbas vystomas Juragių žemės ūkio bendrovėje, Audriaus Banionio, Teresės Gudaitienės, Marijos Vosylienės, Kazimiero Jurevičiaus, Leono Šerno, Stanislovo Steponavičiaus, Genovaitės Galminienės, Jono Lapinsko ūkiuose. Juose - aukštos veislinės vertės galvijai, taikomos naujausios galvijų šėrimo ir laikymo technologijos, dalyvaujama ES remiamose pieno ūkių modernizavimo programose.
Veislininkystės specialistų rūpestį, pasak T. Dambrauskienės, kelia vadinamųjų rinktinių karvių – būsimųjų bulių motinų - trūkumas, todėl išauginti jaunų buliukų ir papildyti nacionalinį veislinių bulių reproduktorių sąstatą mūsų ūkininkams nepavyksta.
Rajone vykdoma retų nacionalinių veislių galvijų programa. Lietuvos vietinės baltnugarės ir šėmosios auginamos T. Gudaitienės ir LVA Praktinio mokymo ir bandymų centro ūkiuose. Auginti vietinių veislių galvijus skatina valstybė.
Pasak T. Dambrauskienės, analizuojant išsamiau galvijų bandų genealogiją, rajono ūkiuose karvių bandas sudaro 74 proc. Lietuvos juodmargių, 12 proc. – holšteinų veislės, 10 proc. – vokiečių ir danų juodmargių, 3 proc. – olandų ir švedų juodmargės, 1 proc. sudaro žalųjų, baltnugarių ir šėmųjų veislių karvės. Produktyviausios olandų juodmargės – 7593 kg, nuo jų kiek atsilieka švedų juodmargės – 6998 kg ir Lietuvos juodmargės – 6028 kg.
Dėl nepalankių rinkos sąlygų pieninių karvių bandas sunku papildyti savo užsiaugintomis veislinėmis telyčiomis. Iš rajono ūkių kasmet parduodama 20-40 veislinių telyčių, o iš viso rajone tokių yra 2609. Daugelis ūkininkų produktyvių motinų telyčias palieka savo bandos reprodukcijai. Juk ne paslaptis, kad užsiauginti savo ūkyje pieningą karvę kainuoja apie 4 tūkst. Lt. Praėjusiais metais veislinių telyčių pirkėjams valstybė skyrė išmokas. Daugiausia (80) veislinių telyčių įsigijo Bernatonių žemės ūkio bendrovė. Inspektorė T. Dambrauskienė akcentavo, kad svarbu rūpintis karvių bandų genetiniu potencialu, išauginti aukštos veislinės vertės buliukų.
Valstybė už ūkininką nepadarys
Nors valstybė remia žemdirbių savivaldos organizacijas – gyvulių veisimo gerinimo asociacijas, joms priklauso tik dalis pieno ūkių savininkų. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijai priklauso 30 ūkių (juose - 3334 galvijai), o Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai – 6 rajono ūkiai (juose – 1173 galvijai).
Rajono ūkininkus nuliūdino žinia, jog pirkdami veislinius galvijus jie nesulauks valstybės paramos. Susirūpinimą kelia karvių ligos, trumpėjantis amžius. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Kauno r. ūkiuose išbrokuota 23 proc. karvių, kurių vidutinis amžius – 6 metai (4 laktacijos). Pagrindinė priežastis – tešmens ir kojų ligos. Veislininkystės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais vidutinis karvių amžius buvo 2,7 laktacijos. Produktyviausia karvė, duodanti 11729 kg pieno, laikoma Bernatonių ŽŪB.
- Šalyje mes pirmieji įdiegėme karvių bandos sveikatingumo programą, - sakė LVA PMBC direktorius dr. Saulius Makauskas. Toliau tęsiant šį darbą, centro Giraitės fermoje numatoma statyti du melžimo robotus.
Pasak direktoriaus, dviejose centro fermose laikoma 250 melžiamų karvių, 200 veislinių telyčių, 60 bulių. Ūkis turi dvi paskirtis: pieno gamyba ir LVA studentų praktinis mokymas. Giraitės fermų komplekse kasmet vyksta respublikinės melžėjų varžytuvės, rengiamos konferencijos, seminarai. Fermoje diegiamos naujausios galvijų veislininkystės, produktyvumo, šėrimo technologijos. Ūkyje prižiūrimas Lietuvos baltnugarių ir šėmųjų karvių genofondas.
Seminare dalyvavę Kauno r. ūkininkai domėjosi pieninių galvijų bandų genetinio gerinimo galimybėmis. Kai kurie skundėsi, jog karvių sėklinimo darbo kokybė nėra gera, dėl to pieno ūkių savininkai patiria nuostolių. Nereti atvejai, kai vienai karvei dirbtinai apsėklinti specialistą į ūkį tenka kviesti 5-6 kartus.
Į ūkininkų klausimus atsakė LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros prof. Vida Juozaitienė. Jos turimais duomenimis, Kauno apskrityje praėjusiais metais buvo 16 tūkst. karvių laikytojų ir 54 tūkst. karvių. Taikant sumanią selekciją per pastaruosius penkerius metus karvių produktyvumas padidėjo 16 proc. Tačiau mokslininkė perspėjo pieno ūkių savininkus, jog būtina tartis su specialistais, kurį būdą karvių veislėms gerinti rinktis: grynąjį veisimą ar kryžminimą.
Problemų apstu
Apie pieninių karvių selekciją pagal tešmens ir melžimo savybes kalbėjo LVA Gyvulininkystės katedros lektorius dr. Saulius Tušas, slaptuosius ir klinikinius mastitus, jų nustatymą iš pieno mėginio – VĮ „Pieno tyrimai“ vadybininkė Gintarė Petraitytė.
- Olandai iš mūsų perka mažas telyčaites po 3,5 Lt/kg, paaugina savo ūkiuose ir mums atveža parduoti kaip veislines už 2300 EUR, - teigė Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Vasiliauskas. Jo nuomone, auginti veislines telyčaites apsimokėtų ir Lietuvoje, tačiau tam reikėtų valstybės paramos. Apmaudu, kad į užsienį išvežami ir mėsiniai veršeliai, ir pieninių veislių telyčaitės.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos koordinatorius Vytautas Urbanavičius pateikė kitą pavyzdį. Kai kurios žemės ūkio bendrovės iš smulkių ūkininkų, laikančių 1-10 karvių, prisipirko telyčaičių. Tačiau šios paaugintos ir po apsiveršiavimo buvo beveik visos (apie 90 proc.) išbrokuotos. Pasak V. Urbanavičiaus, telyčios neturėjo imuniteto.
Atsivežti iš užsienio veršingų telyčių mūsų ūkininkai neįgalės: viena kainuoja 6-7 tūkst. Lt. Veislininkystės specialisto nuomone, verčiau įsivežti kokybiškos ir lazeriu paveiktos (siekiant norimų savybių palikuonio) bulių spermos. Viename stambiame Sūduvos pieno ūkyje iš tokia sperma apsėklintų 60 karvių gimė 57 telyčios. Tiesa, viena tokios „pagerintos“ spermos dozė kainuoja 30-70 EUR.
Seminaro dalyviams buvo surengta ekskursija į LVA PMBC Giraitės karvių fermą.