Lau­ko dar­ži­nin­kams – moks­li­nin­kų pa­gal­ba

Dar­ži­nin­kų nuo­mo­ne, šią pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti kar­tu su Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­to (LSDI) moks­li­nin­kais: jie at­lie­ka tiks­liuo­sius ban­dy­mus, trą­šos bei pes­ti­ci­dai sve­ria­mi gra­mais, de­ri­nant su iš­lais­to­mo van­dens kie­kiais. Stam­bes­niuo­se dar­ži­nin­kys­tės ūkiuo­se at­lie­ka­mi ana­lo­giš­ki, bet jau ga­my­bi­niai ban­dy­mai.

Le­dai pa­ju­dė­jo. LSDI moks­li­nin­kai lau­ko dar­žo­vių au­gin­to­jus pa­kvie­tė po­kal­biui apie trę­ši­mo bei au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nių nau­jo­ves. Jie tei­gė, jog at­ei­ty­je dar­ži­nin­kys­tė kles­tės, ir au­gin­to­jai ga­lės lais­vai kon­ku­ruo­ti su už­sie­nio dar­ži­nin­kais, o ša­lies gy­ven­to­jai bus vi­siš­kai ap­rū­pin­ti kokybiškomis dar­žo­vė­mis.

Pik­tžo­lėms – nau­ji her­bi­ci­dai

Vie­nas svar­biau­sių fak­to­rių pro­duk­ci­jos nuos­to­liams ma­žin­ti – trę­ši­mas lai­ku ir au­ga­lų ap­sau­ga. Dr. Dan­guo­lė Ka­va­liaus­kai­tė su­si­rin­ku­sie­siems tei­gė, jog dau­gu­ma tiks­lių­jų ban­dy­mų su nau­jais her­bi­ci­dais dar­žo­vių pa­sė­liuo­se at­lik­ti 2007 ar­ba 2005-2006 me­tais. Len­tag­ra­nu po­rai, svo­gū­nai ir ko­pūs­tai at­ski­rais ve­ge­ta­ci­jos pe­ri­odais purkš­ti skir­tin­go­mis nor­mo­mis: 0,5; 1; 1,5; 2 kg/ha. Pa­ly­gin­ti su bu­ti­za­nu ir stom­pu, vie­na­me­tės dvi­skil­tės pik­tžo­lės len­tag­ra­nui ne­at­spa­rios, ir at­ski­ras jų rū­šis, kaip ga­lin­so­gas ir šun­ra­mu­nes, jis su­nai­ki­no vi­siš­kai, nau­do­jant net ma­žiau­sią 0,5 kg/ha nor­mą. Ba­lan­dos, ba­lan­dū­nės ir žliū­gės kiek at­spa­res­nės, po­rų lau­ke jų su­ny­ko apie 80 proc. Svo­gū­nų pa­sė­liuo­se šio her­bi­ci­do efek­ty­vu­mas ma­žes­nis, nes au­ga­lai dygs­ta il­gai, pik­tžo­lės spė­ja ge­ro­kai pa­aug­ti. Juo lau­kas purš­kia­mas vė­liau, pa­nau­do­jus stom­pą.

Vė­ly­vie­siems ko­pūs­tams tai­ky­ta daug ag­ro­tech­ni­nių prie­mo­nių ir efek­ty­viau­sias re­zul­ta­tas gau­tas iš­purš­kus 1,5 kg/ha len­tag­ra­no.

Mor­kų pa­sė­liams nau­do­tas her­bi­ci­das bok­se­ris po 2; 3 ir 4 l/ha. Ka­dan­gi mor­kos dygs­ta lė­tai, pa­sak D. Ka­va­liaus­kai­tės, her­bi­ci­das vei­kė pras­tokai, to­dėl nau­do­ti ki­ti her­bi­ci­dai ir jų mi­ši­niai ke­liais va­rian­tais. Pats efek­ty­viau­siais – afo­lo­nas (1 l/ha po sė­jos), ku­ris su­nai­ki­no dau­giau­sia vie­na­me­čių dvi­skil­čių pik­tžo­lių. Her­bi­ci­das fe­nik­sas mor­ko­se tas pa­čias pik­tžo­les ge­rai su­nai­ki­no pa­nau­do­jus 3 l/ha, ir jis efek­ty­ves­nis už stom­pą.

Ban­dy­mai su her­bi­ci­dų mi­ši­niais at­lik­ti ir Al­gi­man­to Mor­kū­no ūky­je UAB „So­džiaus ry­tas“. Mor­kų lau­ke ga­my­bi­nio ban­dy­mo me­tu pik­tžo­lės purkš­tos ke­liais her­bi­ci­dų mi­ši­nių va­rian­tais: rei­se­riu su li­no­rek­su bei fe­nik­su.Vi­sais at­ve­jais pik­tžo­lės su­ny­ko ge­rai, ta­čiau fe­nik­sas efek­ty­viau­sias, ypač su­kul­tū­rin­to­se dir­vo­se. Vi­si šie her­bi­ci­dai, pa­sak D. Ka­va­liaus­kai­tės, ruo­šia­mi re­gist­ra­ci­jai.

Dr. Ra­sos Kar­kle­lie­nės tei­gi­mu, įvai­rių dar­žo­vių veis­lių eko­lo­giš­kų sėk­lų po­rei­kis di­dė­ja, nes pa­gal ES rei­ka­la­vi­mus eko­lo­gi­niai ūkiai ga­li so­din­ti tik eko­lo­giš­kai iš­au­gin­tą sėk­lą. Pas mus to­kių sėk­lų pa­siū­la ma­ža, tad ga­li­ma sė­ti ne­be­icuo­tas sėk­las, au­gin­tas įpras­ti­nia­me ūky­je. „Per­nai at­li­ko­me ban­dy­mus su eko­lo­giš­kai au­gin­to­mis lie­tu­viš­ko­mis ko­pūs­tų, mor­kų, bu­ro­kė­lių, svo­gū­nų ir čes­na­kų veis­lė­mis. Duo­me­nys ly­gin­ti su ana­lo­giš­kai au­gin­tais im­por­ti­niais šių dar­žo­vių veis­lių hib­ri­dais“, – pa­sa­ko­ja R.Kar­kle­lie­nė. Pa­sak jos, eko­lo­gi­niams ūkiams spe­cia­li­zuo­tos sėk­li­nin­kys­tės fir­mos jau par­duo­da eko­lo­giš­kų sėk­lų: jos bran­ges­nės, nes der­liai ma­žes­ni, ki­ta ver­tus, hib­ri­dų sėk­los bran­ges­nės už veis­lių sėk­las.

Eko­lo­giš­kai au­gin­tos lie­tu­viš­kų veis­lių ‘Sva­lia‘ ir ‘Šat­ri­ja‘ mor­kos ben­dru bei pre­ki­niu der­liu­mi per­nai pra­len­kė ki­tas lie­tu­viš­kas mor­kų veis­les ir net kai ku­riuos už­sie­nie­tiš­kus hib­ri­dus, kaip ‘Ne­rac‘ (F1) ir ‘Dor­dog­ne‘ (F1), nes jie ma­žiau pri­si­tai­kę prie mū­sų są­ly­gų, rei­kia itin ge­ros ag­ro­tech­ni­nės prie­žiū­ros. Eko­lo­giš­kai au­gin­tų lie­tu­viš­kų veis­lių bu­ro­kė­lių ‘Jo­niai‘, ‘Il­giai‘, ‘Ka­muo­liai‘ pre­ki­nis der­lius su­da­rė be­veik 98-99 proc. Jiems pri­lygs­ta tik ‘Cy­lin­dra‘ veis­lės bu­ro­kė­liai. Pa­sak R.Kar­kle­lie­nės, svo­gū­nams ir čes­na­kams pra­ėju­si va­sa­ra bu­vo sun­ki, ko­pūs­tai au­go ne­blo­gai, nors ken­kė­jų pa­ka­ko ir bu­vo nau­do­ti eko­lo­gi­š­ki ap­sau­gos ir trę­ši­mo pre­pa­ra­tai, kaip bio­ka­lis-01, ka­lio sul­fa­tas, ekop­lan­tas, bio­jo­dis, ni­ma­za­lis, pe­le­nai, ne­em-aza­lio tir­pa­lai ar­ba sau­si mil­te­liai. Šie tiks­li­niai ban­dy­mai at­lik­ti se­lek­ci­jos tiks­lais, no­rint pri­tai­ky­ti veis­lę ga­my­bi­niams plo­tams. Ta­čiau pro­duk­ci­jai už­au­gin­ti rei­kės daug ne tik ag­ro­tech­ni­kos, bet ir ran­kų dar­bo, bus su­nau­do­ta ne­ma­žai eko­lo­giš­kų trą­šų ir au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nių.

Hu­mis­ta­ras – prie­sko­nis pa­grin­di­nėms trą­šoms

Be­ne dau­giau­siai dar­žo­vių au­gin­to­jams aiš­kin­ta apie hu­mis­ta­ro įta­ką dir­vo­že­miui, der­liui bei jo ko­ky­bei. Pro­ble­ma ta, kad mi­ne­ra­li­nės trą­šos pra­sti­na dir­vą ir ma­ži­na hu­mu­so kie­kį. Hu­mis­ta­ras pra­de­da veik­ti po 5-6 sa­vai­čių, ir au­ga­lai grei­čiau pa­si­sa­vi­na mais­to me­džia­gas. Pa­sak dr. Onos Bun­di­nie­nės, 1 l hu­mi­nių rūgš­čių tir­pa­lo at­sto­ja 7-8, o 1 kg kon­cen­truo­tų mil­te­lių – 30 t mėš­lo. Jį ga­li­ma purkš­ti ant dir­vos ar­ba tręš­ti pa­pil­do­mai 3 kar­tus, kaip bu­vo da­ro­ma ga­my­bi­niuo­se ban­dy­muo­se UAB „So­džiaus ry­tas“.

Nau­do­jant hu­mis­ta­rą, 20 proc. ga­li­ma su­ma­žin­ti azo­to nor­mą, jis su­lai­ko dir­vo­je drėg­mę, ge­ri­na oro apy­kai­tą, su­ak­ty­vi­na dir­vo­že­mio bio­lo­gi­nį ak­ty­vu­mą, pa­ge­ri­na mik­ro­flo­ros vys­ty­mą­si ir veik­lą, ska­ti­na šak­nų vys­ty­mą­si ir sėk­lų dy­gi­mą, au­ga­lai ge­riau pa­si­sa­vi­na mais­to me­džia­gas, pa­di­dė­ja der­lius ir pa­ge­rė­ja jo ko­ky­bė. Tai ypač ak­tu­a­lu in­ten­sy­viai trę­šiant ir nau­do­jant pes­ti­ci­dus. „Hu­mis­ta­ras jau ser­ti­fi­kuo­tas kaip eko­lo­giš­ka trą­ša ir jį ga­li nau­do­ti eko­lo­gi­niai ūkiai, – sa­kė moks­li­nin­kė. Ta­čiau ty­ri­mų tiks­lai bu­vo iš­si­aiš­kin­ti ati­tin­ka­mų šio pre­pa­ra­to nor­mų įta­ką mor­kų ir svo­gū­nų der­liui bei dir­vai ir jo­je vyks­tan­tiems pro­ce­sams.“

Svo­gū­nai ‘Bab­tų di­die­ji‘ au­gin­ti lys­vė­se, mor­kos ‘Sam­son‘ – va­go­se, vi­du­ti­nio tur­tin­gu­mo dir­vo­se. 2006-2007 me­tais vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra ir kri­tu­lių kie­kis kiek aukš­tes­ni už vi­dur­kį.

Ban­dy­mams nau­do­ti skir­tin­gi hu­mis­ta­ro kie­kiai (2, 5, 10, 20 ir 50 l/ha). Di­džiau­sias svo­gū­nų der­lius – 24,2 t/ha, o stan­dar­ti­nio der­liaus – 79,7 proc. gau­ta, kai pa­nau­do­ta 20 l/ha hu­mis­ta­ro. Šiuo at­ve­ju pa­pil­do­mų pa­ja­mų gau­ta 3 tūkst. 992 Lt/ha, o pa­pil­do­mos iš­lai­dos su­da­ro 357 Lt/ha. ‘Sam­son‘ veis­lės mor­kų pa­sė­liai tręš­ti to­mis pa­čio­mis hu­mis­ta­ro nor­mo­mis. Ben­dri šak­nia­vai­sių der­liai, kai nor­mos bu­vo 20 ir 50 l/ha, pa­na­šūs, apie 75-76 t/ha, o stan­dar­ti­nės pro­duk­ci­jos iš­ei­ga – 77-80 proc. Dau­giau pa­pil­do­mų pa­ja­mų gau­ta nau­do­jant 50 l/ha hu­mis­ta­ro – 3,922 tūkst. Lt/ha, bet ir iš­lai­dų dau­giau – 1,801 tūkst. Lt/ha.

Ana­lo­giš­ki ban­dy­mai su to­mis pat dar­žo­vių veis­lė­mis at­lik­ti nau­do­jant hu­mis­ta­ro (50 l/ha) ir fi­na­lo K de­ri­nius (ka­lio trą­ša, tu­rin­ti 46 proc. ka­lio ir 4,47 proc. azo­to). Pas­ta­ro­ji trą­ša nau­do­ja­ma au­ga­lams bręs­tant, tris kar­tus po 2 l/ ha. Pa­grin­di­niam trę­ši­mui nau­do­ta crop­ca­re 10:10:20 su mik­ro­ele­men­tais. Šie ty­ri­mai svar­būs ne tiek dėl der­liaus, kiek dėl lai­ky­mo­si ypa­tu­mų. Svo­gū­nams de­rė­ti (26 t/ha) pa­dė­jo 50 l/ha hu­mis­ta­ro nor­ma ir fi­na­las K, ku­riuo tręš­ta tris kar­tus po 2 l/ha. Stan­dar­ti­nio der­liaus iš­ei­ga – 81 proc. Der­liaus duo­me­nys ne­daug ski­ria­si nuo ki­tų va­rian­tų, bet šiuo at­ve­ju dau­giau gau­ta pa­pil­do­mai pa­ja­mų – 4,560 tūkst.Lt/ha, nors ir dau­giau iš­lai­dų – 1,359 tūkst. Lt/ha. Svo­gū­nų ro­pe­lės ge­riau­siai iš­si­lai­ko ir­gi taip trę­šiant: pre­ki­nės pro­duk­ci­jos nuos­to­liai -19,4 proc. Mor­kų ben­dras der­lius – 80,3 t/ha, kai trę­šia­ma taip pat. Stan­dar­ti­nis der­lius su­da­ro per 72 proc. Pa­pil­do­mai pa­ja­mų gau­ta 5,382 tūkst.Lt/ha, pa­pil­do­mų iš­lai­dų – 2,302 tūkst. Lt/ha, lai­ky­mo­si nuos­to­liai tik 13,7 proc.

Api­bū­di­nu­si re­zul­ta­tus, dr. O. Bun­di­nie­nė pa­brė­žė, jog mi­nė­ti ban­dy­mai pra­dė­ti prieš tre­jus me­tus, ir fir­mos re­ko­men­duo­ja nau­do­ti di­des­nes hu­mis­ta­ro nor­mas. „Mes ty­rė­me, ko­kia šio pre­pa­ra­to ir de­ri­nių ge­riau­sių nor­mų nau­da au­gin­to­jams. Ki­ta ver­tus, la­bai svar­bus dir­vo­se esan­tis hu­mu­so kie­kis: daž­niau­siai jo ran­da­ma apie 1,5 proc., – tei­gia ji. – Va­go­ta­me pa­vir­šiu­je hu­mis­ta­ro pa­kaks 20 l/ ha, ly­gia­me pa­vir­šiu­je, kur augs svo­gū­nai ar bu­ro­kė­liai, nor­ma ga­li ar­tė­ti prie 50 l/ha. Fi­na­lo K au­ga­lams rei­kia ant­ro­je ve­ge­ta­ci­jos pu­sė­je, kai au­ga šak­nia­vai­siai. Jis tin­ka ne tik įvai­riems trą­šų de­ri­niams, bet ir mai­šo­mas su vi­sais pes­ti­ci­dais, purš­kia­mas per la­pus kas trys sa­vai­tės po 2 l/ha.“

Kal­cio-mag­nio tir­pa­lo įta­ką lau­ko ir šilt­na­mio dar­žo­vėms api­bū­di­no dr. Ju­lė Jan­kaus­kie­nė. „Tai nau­jos AB „Ache­ma“ ga­mi­na­mos trą­šos. Dė­me­sys kreip­tas į stan­dar­ti­nių vai­sių kie­kį ir jų bio­che­mi­nę su­dė­tį, – aiš­ki­no moks­li­nin­kė. – Ban­dy­mai su lau­ko agur­kais, po­mi­do­rais at­lik­ti ke­lis kar­tus, kei­čiant kal­cio ir mag­nio san­ty­kį. Tai žings­nis į prie­kį, nes į dar­žo­vių bio­che­mi­nę su­dė­tį (cuk­rus, vi­ta­mi­nai, ka­ro­ti­nas, sau­sų­jų me­džia­gų kie­kiai ir kt.) su­pir­kė­jai kol kas ne­krei­pia dė­me­sio. Jiems rei­kia tik gra­žios for­mos, ta­čiau šių ko­ky­bi­nių ro­dik­lių ga­li pri­reik­ti po 2-3 me­tų ir mes tam bū­si­me pa­si­ruo­šę.“

Kaip tei­gė LSDI Ag­ro­tech­ni­kos sek­to­riaus ve­dė­jas dr. Vy­tau­tas Za­la­to­rius, ga­my­bi­niai ban­dy­mai ūki­nin­ko lau­kuo­se – di­de­lis rū­pes­tis jam pa­čiam. Bet ki­tais me­tais jis jau ga­lės pa­si­rink­ti tin­ka­mas dar­žo­vių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jas, de­rin­ti pa­grin­di­nį ir pa­pil­do­mą trę­ši­mą, ypač jei tu­ri lie­ti­ni­mo sis­te­mą. Blo­gai tik, kad ban­dy­mų plo­tai to­li vie­nas nuo ki­to, duo­me­nims įta­kos tu­ri lau­kų ne­ly­gu­mas, van­dens re­ži­mas dir­vo­je bei ki­ti ša­lu­ti­niai, lyg ir men­ka­ver­čiai fak­to­riai.

Pa­grin­di­niam trę­ši­mui nau­do­ta 750 kg/ha hid­ro­kom­plek­so trą­šos, pas­kui 0,5 proc. kal­cio-mag­nio nit­ra­tų tir­pa­las, fi­na­las K po 2 l/ha tris kar­tus per ve­ge­ta­ci­ją, hu­mis­ta­ras po 15 l/ha tris kar­tus, bio­ka­lio-01 po 10 l/ha tris kar­tus ir ža­lio­jo nu­tri­fo­lo de­ri­niai su fi­na­liu K, nit­ra­bo­ru ir tra­de­bo­ru. Pa­sak V.Za­la­to­riaus, pa­pil­do­mą trę­ši­mą ge­riau­sia tai­ky­ti eks­tre­ma­liais at­ve­jais: esant liū­tims ar saus­roms. Tai at­gai­vi­na au­ga­lus ir pa­ge­ri­na bio­che­mi­nę dar­žo­vių su­dė­tį. Mor­kų veis­lė ‘Dor­dog­ne‘ (F1) ge­riau­siai už­de­rė­jo, kai pa­pil­do­mam trę­ši­mui nau­do­tas bio­ka­lis-01 po 10 l/ha. Iš ben­dro­jo der­liaus 124,8 t/ha stan­dar­ti­nis der­lius su­da­rė net 79,4 proc., nors mor­kos bu­vo rū­šiuo­ja­mos la­bai griež­tai: at­me­tant net su ma­žiau­siu įtrū­ki­mu.

Ir UAB „So­džiaus ry­tas“ sa­vi­nin­kas Al­gi­man­tas Mor­kū­nas, ir V.Za­la­to­rius tei­gė, jog pra­ėju­sį ru­de­nį ben­dro­vė­je me­cha­ni­zuo­tai nu­kas­ti mor­kas bu­vo la­bai sun­ku. Pa­vė­luo­tai at­siųs­tas iš Da­ni­jos kom­bai­nas spa­lio mė­ne­sį dir­bo mo­lin­go­je ir šla­pio­je dir­vo­je, ne­rū­šiuo­tą pro­duk­ci­ją kon­tei­ne­riuo­se ve­žė į san­dė­lius, ten mor­kas spe­cia­lia tech­ni­ka plo­vė, rū­šia­vo, vėl kro­vė į kon­tei­ne­rius po 800-900 kg su pa­pil­do­mai įties­tais po­lip­ro­pi­le­ni­niais mai­šais. Pa­grin­di­nis ga­my­bi­nių ban­dy­mų tiks­las bu­vo su­ži­no­ti, kiek įta­kos der­liui iš­si­lai­ky­ti tu­ri trą­šos.

„Mor­kos iš­si­lai­kė ge­rai, nes esant stan­dar­ti­niam 80-90 t/ha der­liui 2008 m. sau­sio 23 d. jo ne­tek­ta 0,7 proc., kai daž­nai nuos­to­liai sie­kia 20-25 proc., – pa­sa­ko­ja V. Za­la­to­rius. – Ko­vo 18 d. kiek pa­pu­vu­sių mor­kų ras­ta vi­suo­se ban­dy­mų va­rian­tuo­se, iš­sky­rus kon­tro­li­nį – be pa­pil­do­mo trę­ši­mo. Ga­my­bi­nių ban­dy­mų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ant­ro­je ve­ge­ta­ci­jos pu­sė­je azo­to kie­kius rei­kia ap­ri­bo­ti, o ka­lio – pa­di­din­ti. Pa­grin­di­nio ir pa­pil­do­mo trę­ši­mo trą­šų de­ri­niai skir­tin­gi ne tik kiek­vie­nai dar­žo­vei, bet ir kiek­vie­na­me ūky­je.“

Kaip tei­gė Al­gi­man­tas Mor­kū­nas, ru­de­nį no­rė­jo tiks­liai su­skai­čiuo­ti ban­dy­mų der­lių (po 12 va­gų, 400 m il­gio), bet dėl ne­ko­ky­biš­ko kom­bai­no dar­bo da­lį mor­kų te­ko rau­ti ran­ko­mis, ki­tą der­liaus da­lį nu­ė­mė ga­na vė­lai. Šie­met ga­my­bi­niai ban­dy­mai bus at­lie­ka­mi ki­tuo­se ūkiuo­se, bus vyk­do­mi ir tiks­lie­ji ban­dy­mai.

„Dar­žo­vių au­gin­to­jams ypač svar­bu, kad au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jos pa­ge­rin­tų me­cha­ni­zuo­to der­liaus nu­ė­mi­mo ga­li­my­bes, ne­nu­ken­tė­tų pro­duk­ci­jos ko­ky­bė. Ki­ta ver­tus, sėk­li­nin­kys­tės fir­mos tu­rė­tų siū­ly­ti veis­les, ku­rios bū­tų at­spa­rios vi­ru­sams, li­goms, ne taip jaut­rios kli­ma­to po­ky­čiams, – ak­cen­ta­vo A.Mor­kū­nas. – Per­nai ‘Dor­dog­ne‘ (F1) mor­kos su­skil­da­vo iš­kri­tu­sios iš ran­kų. O ką be­sa­ky­ti, kai jos pa­ruo­ši­mo me­tu bent 10 kar­tų per­ėjo per įvai­rius trans­por­te­rius. Rei­kia veis­lių, ku­rios tik­tų me­cha­ni­zuo­tai nuim­ti der­lių nau­do­jant lie­ti­ni­mo sis­te­mą.“