2008 m. ETC apklausa atskleidė, kad beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų sutinka, jog imigrantų Lietuvoje jau pakanka, o 62 proc. mano, jog atvykstantys užsieniečiai darbininkai gali sukelti socialinių neramumų.
Neigiamą diskusijų apie imigraciją atspalvį palaiko ir dauguma pastarųjų metų žiniasklaidos
pranešimų. Antraštėse paprastai pastebimi grėsmių vaizdiniai, įspėjantis tonas (pvz.,
“antplūdis”, “potvynis”, “uždelsto veikimo bomba”, “gresia nepasitenkinimas”, “lietuviai tampa
mažuma”, “laukiama naujo rekordo”).
Visuomenės nuomonėje neigiami vertinimai ryškesni, negu teigiamų imigracijos pusių
suvokimas. 2006 m. Eurobarometro tyrimas parodė, jog Lietuva yra tarp šalių (daugiausia –
Rytų Europoje), kuriose tik maža dalis gyventojų pripažįsta imigrantų naudą valstybei
(Lietuvoje - 20 proc.; ES25 vidurkis – 40 proc.).
2008 m. ETC apklausoje 57 proc. apklaustųjų sutiko, kad atvykstantys darbuotojai
užsieniečiai yra naudingi Lietuvos ekonomikai. Taip pat daugiau nei pusė (61 proc.) sutinka,
kad trūkstant darbo jėgos, užsieniečiams reikia leisti įsidarbinti.
Nors dalis visuomenės junta nerimą dėl galimų imigracijos problemų, tačiau absoliuti dauguma
neturi išankstinių diskriminacinių nuostatų teisėtai dirbančių užsieniečių atžvilgiu ir pasisako už
lygias teises darbe visiems – ir užsieniečiams, ir Lietuvos piliečiams.
Apibendrinus įvairius visuomenės nuomonės apie darbo migraciją tyrimų duomenis, galima
pastebėti, kad nors ir vyrauja neigiamas informacijos šia tema pobūdis, tačiau Lietuvos
visuomenės nuomonė dar nesusiformavusi: ji nėra nei stabili, nei vienareikšmiška.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad ETC 2008 m. tyrimo duomenimis, lyginant su praėjusiais metais, visuomenėje sustiprėjo neigiamos nuostatos: nors ir santykinai nedidele
procentine dalimi, nepakantumo lygis padidėjo daugelio etninių grupių atžvilgiu.
Nuostatų tyrimo atskleistas visuomenės suirzimas, nepasitenkinimas gali būti veiksniai, apsunkinantys galimybes visuomenei visapusiškai įvertinti imigracijos procesus.
Be to, imigrantų integracija – kol kas nesuplanuota valstybės politikos dalis: be siūlymų
„vadovautis sėkminga ES šalių praktika”, konkrečios integracijos priemonės kol kas
nenumatytos.
Darbo migrantų adaptavimo srityje Lietuva kol kas niekaip nepanaudojo nei tautinių mažumų švietimo ir organizacijų infrastruktūros, nei pabėgėlių integracijai sukurtų tarnybų.