Ar tik labdaros akcijos gali užlopyti onkologinio gydymo Lietuvoje spragas?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Rimvydu Turčinsku.
- Neseniai grupė krūties vėžiu sergančių moterų prašė net jūsų pagalbos, kad joms būtų išsaugotas gydymas vaistais „Herceptin“ . Ar turi įsikišti ministras, kad šių moterų nepasmerktų mirčiai?
- Tai nesusipratimas. Preparatui „Herceptin“ kompensuoti šiemet skirta 10,5 mln. litų – net 4 mln. daugiau nei pernai. Visi ligoniai, kuriems šis medikamentas reikalingas, jį gaus.
Tačiau noriu priminti, kad ne kiekvienam ligoniui būtinas vienas ar kitas žiniasklaidoje išgarsintas preparatas. Būna tokių atvejų, kai naujausi vaistai gali ir netikti.
Be to, negalime nekreipti dėmesio ir į kainą. Jeigu, tarkime, kurie nors vaistai efektyvūs tik 10 proc. pacientų, o jų kaina nepaprastai aukšta, verčiau perkame kitus, gal net pigesnius, kurie padeda 90 proc. ligonių.
- Viena panevėžietė kreipėsi į savivaldybę, prašydama jai skirti pinigų vaistams metastazėms kauluose gydyti, kurie neįtraukti į kompensuojamųjų medikamentų sąrašą. Ar tai normalu?
- Nėra gerai, kai pacientai kreipiasi į savivaldybes. Reikia kreiptis į savo gydytoją.
Kai kurie labai brangūs vaistai reikalingi tik vienam kitam ligoniui. Tačiau ir tuomet nereikia įtakingų pažinčių, kad gydymas būtų skirtas.
Gydytojų konsiliumas kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir specialistų komisija skiria finansavimą, jei vaistai tikrai reikalingi.
Vizavau ne vieną tokį prašymą ir visiškai nekreipiau dėmesio į tai, kam skiriami medikamentai. Kartais gydymo kaina siekia ir 100 tūkst. litų, bet nė vienas ligonis abejingai nepaliekamas likimo valiai.
- Bet kam tuomet rengiamos įvairios labdaros akcijos, per kurias renkami pinigai būtent tokiems pamirštiems ligoniams gydyti?
Ar per labdaros akcijas surenkami pinigai nieko nereiškia?
- Labai vertinu tokias akcijas kaip Gerumo diena, bet ne tiek dėl surinktų pinigų, kiek dėl poveikio visuomenei. Juk sveikatos apsaugos sistemos spragos – ne tik finansinės. Jos – ir žmonių mąstyme.
Akcijomis žmonės perspėjami, kad reikia rūpintis savo sveikata. Juk kasmet Lietuvoje registruojama 17 tūkst. naujų susirgimo vėžiu atvejų.
Kiek gyvybių išgelbėtume, jei žmonės suvoktų ankstyvos diagnozės svarbą.
- Vadinasi, visuomenės švietimas svarbiau nei pusantro milijono litų, kuriuos šiemet pavyko surinkti per Gerumo dieną?
- Onkologams pravers kiekvienas papildomas litas. Bet onkologija – itin brangi sveikatos apsaugos sritis. Antai šiemet Kaune bus pradėtas montuoti naujausios kartos tomografas, kurio kaina – 35 mln. litų.
Vien prostatos vėžiui gydyti kompensuojamiesiems vaistams per metus skirta 28 mln. litų.
Iš viso kompensuojami 196 pavadinimų onkologiniai vaistai ir pernai tam skirta 73 mln. litų – 10 mln. litų daugiau nei užpernai. Visų ligų kompensuojamiesiems vaistams pernai valstybė išleido apie 680 mln. litų.
Taigi 1,5 mln. litų atrodytų nedidelė suma, bet jos vertė ne vien pinigais matuojama.
Juk visuomenės dėmesys skatina ir Vyriausybę skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai.
- Kitaip sakant, per televizijas rodomos labdaros akcijos padeda jums išsireikalauti daugiau pinigų sveikatos apsaugai?
- Neneigsiu. Tai padeda sveikatos apsaugos ministrui įrodinėti, kad sveikatos apsaugos sfera – prioritetinė.
Politikai po tokių akcijų tampa sukalbamesni.