„Pats esu girdėjęs įvairių kalbų, bet paskalos neturi jokio pagrindo. V.Kernagiui buvo skirtas gydymas dendritinėmis - iš jo paties kraujo paimtomis ir specialiu būdu apdorotomis ląstelėmis“, - patikino Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas, kartu su maestro V.Kernagiu nuėjęs visą ligos gydymo kelią.
- Dendritinės ląstelės - retam girdėtas terminas. Kuo jos ypatingos?
- Dendritinės ląstelės - tikrai ne embriono ir ne virkštelės kamieninės ląstelės. Tai pakeistos paties ligonio ląstelės, tiksliau, ląstelių pirmtakai. Ląstelės surenkamos, užauginamos iki tam tikros būklės ir sužadinamos (aktyvuojamos), kad virstų ląstelėmis žudikėmis, galinčiomis nugalėti vėžio ląsteles. Vadinamoji surinktų ląstelių kultūra auginama biotechnologinėse molekulinėse laboratorijose. Kad ląstelės taptų veiksmingos, jų koncentracija ir aktyvumas turi pasiekti tam tikrą lygį. Kuo daugiau dendritinių ląstelių išauginama, tuo daugiau galima pagaminti vėžio vakcinos.
- Kaip atliekama dendritinių ląstelių surinkimo procedūra?
- Tai daroma separuojant kraują. Rankos vena punktuojama ir iš jos tekantis kraujas patenka į separatorių. Reikalingos ląstelės - leukocitai arba baltųjų kraujo kūnelių tam tikra dalis - atrenkamos filtruojant, o visas kitas kraujas grąžinamas atgal į veną.
Ši procedūra šiek tiek primena pasirengimą kaulų čiulpų - periferinių kamieninių ląstelių transplantavimui. Jį atliekant taip pat perkošiamas kraujas, kuris imamas arba iš giminingo donoro, arba iš paties paciento, pasiekusio remisiją, t.y. kurio ligos (dažniausiai tai būna kraujo vėžys) reiškiniai esti susilpnėję. Kraujas separuojamas atrenkant kamienines ląsteles.
Iš pradžių procedūra, atrodytų, nesudėtinga, bet visas proceso sudėtingumas prasideda vėliau, kai paimtosios ląstelės užauginamos iki brendimo ir, stimuliuojant aktyviomis biologinėmis medžiagomis (citokinais), sužadinamas jų gebėjimas atpažinti ir kovoti (žudyti) vėžio ląsteles. Yra ir kita dendritinių ląstelių parengimo kovai su vėžiu metodika. Tuomet ląstelės išgaudomos ne iš kraujo, bet imamos iš paties naviko.
- Kiek trunka surinkti dendritines ląsteles?
- Norint pagaminti veiksmingą vakciną, reikia surinkti tam tikrą kiekį dendritinių ląstelių. Procedūros trukmė skirtinga. Kartais pakanka valandos, kartais - trijų, o kartais prireikia ir keleto procedūrų.
Juk neįmanoma ligonio prijungto prie separatoriaus laikyti ištisas paras, kol gausime rezultatą. Jei sunkiau sekasi surinkti reikalingą ląstelių kiekį, procedūra tęsiama keletą valandų, o kitądien - kartojama. Panašiai surenkamos ir kaulų čiulpams transplantuoti būtinos ląstelės.
- Ar ligoniui tenka luktelėti, kol pagaminama vakcina? Kaip ji leidžiama?
- Tenka laukti maždaug mėnesį - jos gaminimo laikas individualus. Jį lemia daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, kiek laiko ir kaip greitai auga ląstelių kolonija, kokio lygio yra laboratorija, ar gerai biotechnologai išmano ląstelių kultūros dauginimo subtilybes. Tai - specifinė ir sudėtinga biomolekulinio mokslo sritis.
Pagaminta vėžio vakcina anaiptol nėra panaši į kraują. Iš pažiūros tai - skaidrus skystis. Jis ir transportuojamas, ir vėliau laikomas skystame azote, o išimamas tik prieš pat procedūrą.
Vakcina netinka jokiam kitam ligoniui, tik tam vieninteliam, iš kurio kraujo ląstelių yra pagaminta. O gydoma įvairiai: vakcina gali būti leidžiama ir kas savaitę, ir kas tris. Kas tris savaites kartojamas vakcinavimas gali būti ilgas, iki 9-11 mėnesių.
- Kas įvyksta, kai dendritinės ląstelės vakcinos pavidalu grąžinamos ligonio organizmui?
- Vakcinos sušvirkštimo metodikų yra įvairių. Viena jų - vakcina leidžiama šalia periferinių (esančių ant kaklo, ties raktikauliu, kirkšnyse) limfmazgių, po oda.
Nes limfmazgiai - tai vietos, kuriose tūno žudikai limfocitai: vakcina juos sužadina (aktyvuoja). Tai yra imuninė sistema pastebi vėžio antigenus, juos atpažįsta ir jau savaime organizme prasideda imuninė reakcija.
Negaudama tokio signalo iš šalies, imuninė sistema nepajėgi kovoti su vėžiu - atpažinti navikinių ląstelių. Nes vėžys organizme sukelia tam tikrų pokyčių, kurie smarkiai sumažina ląstelių žudikių aktyvumą, ir piktybinis navikas auga toliau. Paprastai ligonis, suleidus dendritinių ląstelių, nieko bloga nejunta. Tačiau suleidus vakcinos staiga sužadinamos ląstelės žudikės ir tai gali sukelti tam tikrą temperatūros reakciją - ligonį gali krėsti šaltis.
Bet tikimybės, kad ligonį ištiktų sunki alerginė reakcija, mažai. Nes vėžio vakcina turi ne svetimo organizmo, bet paties žmogaus baltymo.
- Ar vakcinavimas gali pakeisti pagrindinius vėžio gydymo būdus?
- Tai tikrai ne panacėja, tik papildomas gydymo metodas. Jis neatstoja pagrindinių vėžio gydymo būdų: operacijos, chemoterapijos, radioterapijos.
Vėžio ląsteles galima išnaikinti: pasiekiama tokia būklė, kai ląstelių organizme nebeaptinkama įprastiniais tyrimo būdais (kompiuterine tomografija, branduolių magnetinio rezonanso tyrimu ir kitokiais). Tačiau patirtis rodo, kad, nutraukus chemoterapiją, liga vis tiek kada nors atsinaujina, net jei diagnozuota labai anksti. Tik svarbiausia, kiek laiko truks tas atsinaujinimo procesas. Vieniems žmonėms liga galvą pakelia per savaitę, kitiems - po dešimties metų.
Nėra tikimybės, kad įsisenėjęs, trečiosios arba ketvirtosios stadijos, navikas būtų visiškai išgydomas. Tik ligą tam tikrą laiką vis tiek galima valdyti, skiriant chemoterapiją, gydymą hormonais. Bet kada nors visa tai irgi tenka nutraukti. Likusios vėžio ląstelės pradeda daugintis ir atsiranda metastazių. Todėl tokiais atvejais labai tiktų gydymas dendritinėmis ląstelėmis. Jos išjudina organizmo vidaus galias - suaktyvina imunitetą ir organizmas pradeda tvarkytis pats. Jis atpažįsta navikines, ląsteles ir jas žudo.
Vėžio gydymą dendritinėmis ląstelėmis galima tęsti ilgai, neleidžiant ligai kuo ilgiau atsinaujinti. O jei gydymas pradedamas esant ankstyvosioms vėžio stadijoms, navikines ląsteles pavyksta ir visai išnaikinti.
- Tai brangi procedūra?
- Labai brangi. Jau vien dėl to, kad neįmanoma serijiniu būdu gaminti vėžio vakcinų. Pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantavimas (kartu su chemoterapija) Lietuvoje įkainotas per 120 tūkstančių litų. O čia - kiek paprastesnė, bet panaši procedūra.
Vien vakciną pagaminti (tai daroma Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, kur patirtis didžiausia) kainuoja apie 20 tūkstančių eurų (apie 69 tūkstančius litų).
Pagamintos vakcinos pakanka tik įvadiniam gydymo kursui ir jam pratęsti: kiek bus vakcinuojama, priklauso ir nuo to, kiek ląstelių surenkama ir išauginama.
Tačiau tai nėra visiškai naujas vėžio gydymo būdas. Ši metodika patvirtinta ES ir kitose šalyse ir jau keletą metų taikoma plačiau, ne tik pagal specialiąsias programas.
Vakciną iš naviko JAV pradėta gaminti dar seniau, maždaug prieš 10-12 metų: ji ypač sėkmingai taikoma gydant galvos smegenų auglį, melanomą.
- Retam vėžiu sergančiam žmogui toks gydymo būdas įkandamas. O kiek jį gavusių pacientų Lietuvoje?
- Vienas kitas. O V.Kernagiui atlikta tik viena vakcinacija. Žinau, kad Austrijoje sėkmingai gydyta moteris, bet ji - ne mano pacientė. Yra dar keletas ligonių, kurie mėgina gauti gydymą Vokietijoje.
- Lietuvoje biotechnologijų pramonė taip pat stipri. Ar šios srities specialistai neketina imtis vėžio vakcinos gamybos?
- Dabar kuriamos laboratorijos, kuriose bus kaupiami kraujo, audinių bankai ir kuriose jau yra standartizuotų separatorių. Tačiau viskas, kas vyksta, legalu - neatliekama jokių bandymų su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis.
Jei mokslininkai, biotechnologinės vaistų bendrovės kartu su onkologais sukurtų tam tikrą dendritinių ląstelių perdirbimo projektą, galbūt atsirastų investicijų ir gydymas jomis taptų pigesnis nei Vakarų Europoje.