Tokį pasiūlymą G.Kirkilas išsakė pirmadienį susitikęs su mokytojų algų
kėlimo klausimus svarstančios Seimo darbo grupės vadovu Virginijumi Domarku.
Toks mokytojų algų kėlimas biudžetui papildomai kainuotų apie 146 mln.
litų.
Tuo tarpu valdančiosios liberalcentristų frakcijos narys Algis Čaplikas
plaka opoziciją, esą stabdančią sprendimus, turinčius pradėti pedagogų
atlyginimų didinimo procesą. Seimo vicepirmininko A.Čapliko pranešime
spaudai opozicija kaltinama mokytojų atlyginimus „didinanti“ tik pažadais,
realiai šį procesą nukeliant į ateitį.
Jo teigimu, dėl opozicinių partijų pasipriešinimo Seime nebuvo pritarta
valdančiųjų pasiūlytam ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011
metams projektui, o vėliau sudarytoje darbo grupėje nepavyko susitarti dėl
to, kad pedagogų algos nuo gegužės būtų didinamos 10 proc. ir dar tiek pat
nuo rugsėjo.
Seimo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta sudėlioti į vieną tris
skirtingus mokytojų atlyginimų kėlimo scenarijus, praėjusią savaitę
nusprendė, jog galutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti Vyriausybė.
Iš visų Seimo frakcijų narių sudaryta darbo grupė aptarė konservatorių,
Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios daugumos pateiktus projektus ir
suformulavo 4 pasiūlymus dėl pedagogų reikalavimų dalinio patenkinimo, kurie
bus pateikti Vyriausybei.
Pasak V.Domarko, pirmasis siūlymas numato pedagogų algas kelti po 10
proc. nuo gegužės 1 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos, antrasis - algas didinti
20 proc. nuo gegužės 1 dienos, trečiasis - mokytojų atlyginimus 20 proc.
didinti nuo birželio 1 dienos. Seimo nariai taip pat paliko Vyriausybei
pačiai pateikti jai priimtiniausią variantą.
Vyriausybei priėmus sprendimą, Seimas toliau rengs nutarimą dėl pedagogų
atlyginimų kėlimo programos.
Anot V.Domarko, darbo grupė Vyriausybei taip pat pasiūlė ieškoti tokių
programos finansavimo šaltinių, kurie nereikalautų biudžeto peržiūros
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu
aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei
mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS)
dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė
susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo
alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos
2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą
ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios rengė
neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais
metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20
proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Kovo pabaigoje pedagogai nusprendė sustabdyti streikus, kol Seimo
sudaryta darbo grupė tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų
verta imtis įgyvendinti, tačiau jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta,
žadėjo vėl streikuoti.