Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Socialdemokratas pakeitė Viktorą Muntianą, kurio atsistatydinimui antradienį pritarė Seimas.
1993-1996 m. Č.Juršėnas jau buvo Seimo pirmininkas. Vėliau šias pareigas kelis mėnesius
užėmė ir 2004 m., kai apkaltos keliu iš prezidento posto pašalinus
Rolandą Paksą, valstybės vadovo pareigas laikinai ėjo tuometis Seimo
pirmininkas Artūras Paulauskas.
Seimo pirmininku išrinkti Seimo vadovo pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną plenarinių posėdžių metu pasiūlė parlamentarė Irena Šiaulienė.
Kandidatas į Seimo vadovo pareigas pristatė veiklos prioritetus ir atsakė į Seimo narių klausimus. Prioritetiniais parlamento veiklos darbais Č.Juršėnas įvardino Politinių partijų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo bei finansavimo kontrolės, Teismų įstatymo komplekso, eurointegracinių projektų įgyvendinimą.
„Būsiu visiems vienodai teisingas. Jeigu teisingus ir konstruktyvius pasiūlymus pateiks kolega Matulas ar kuris
nors kitas iš anos pusės, kuri kartais man būna ne visada simpatiška, aš nežinau kodėl, tai jeigu tas pasiūlymas tinkamas, aš jį tikrai paremsiu“, - atsakydamas Seimo nariams kalbėjo Č.Juršėnas.
„Tokios skalbyklos seniai nebesu praėjęs", - po klausimų-atsakymų raundo
ir viešų frakcijų įvertinimų sakė Č.Juršėnas.
Parlamentarai domėjosi, ar kandidatas sugebės būti lygiai
teisingas tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems, taip pat dalijosi
nuogąstavimais, jog du svarbius valstybės postus atidavus socialdemokratams
nebus išvengta vienvaldystės valstybėje.
Kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar socialdemokratas Č.Juršėnas neribos
opozicijos galių. Pasak jų, kandidatas niekad neslėpė esą tikras kairysis,
todėl neva savo dvasia visad rems savuosius. Tačiau Č.Juršėnas sakėsi, jeigu
bus išrinktas, remsis prezidentine formule - būti lygiai visiems teisingas.
Č.Juršėnas taip pat bandė išsklaidyti baimes, jog visa valdžia
valstybėje, kur premjeras Gediminas Kirkilas yra socialdemokratas, bus
atiduota šios partijos atstovams.
„O ką, prezidentas - socialdemokratas? O teismai, Konstitucinis Teismas,
irgi socialdemokratų? Arba savivaldybės, išskyrus, kur mūsų dauguma yra?", -
retoriškai klausė Č.Juršėnas.
Kandidatas taip pat susilaukė parlamentarų priekaištų dėl chaotiško Seimo
darbo. Būdamas pirmuoju Seimo pirmininko pavaduotoju Č.Juršėnas turėjo
didelę įtaką sudarinėjant parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkes.
Opozicinis liberalsąjūdietis Algis Kašėta kaltino Č.Juršėną, jog seimūnai
užsisėdi posėdžiuose iki vėlyvo vakaro ir vis tiek neapsvarsto daugybės
skubių klausimų.
Kandidato partiečiai negailėjo jam pagyrų. Socialdemokratų frakcijos
seniūnė žavėjosi Č.Juršėno mokėjimu vesti plenarinius posėdžius ir „subtiliu
humoru nuimti įtampą". Kiti socialdemokratai dėkojo jam, kad imasi vadovauti
Seimui „nestabiliu priešrinkiminiu laikotarpiu".
Seimo pirmininkas antradienį renkamas slaptu balsavimu. Pateiktai
kandidatūrai turi pritarti ne mažiau nei pusė balsavusių Seimo narių.
Kiek anksčiau Č.Juršėno kandidatūrai ragino nepritarti opozicijos atstovas Andrius Kubilius. Konservatoriai
buvo numatę savo kandidatę, frakcijos seniūnę Ireną Degutienę.