Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Premjeras Gediminas Kirkilas sako, kad tyrimai bus nepigūs, bet,
tikimasi, patikimi.
„Geodeziniai darbai, kaip mes įsivaizduojame, kainuos apie 100 tūkst.
eurų - čia yra tik preliminari kaina, gal ji bus ir mažesnė. Pigių variantų
čia apskritai nėra. Šiuo atveju variantas turi būti tas, kuris suteiks
pasitikėjimo ir žydų organizacijoms, ir mums patiems“, - trečiadienį
žurnalistams sakė premjeras.
Sprendžiant klausimus dėl darbų apimties ir rezultatų, derybose bus
vadovaujamasi Geologijos tarnybos, kuriai ir pavesta derėtis, parengta
specifikacija. Derybose taip pat dalyvaus Užsienio reikalų ir Kultūros
ministerijų atstovai.
Komiteto posėdyje trečiadienį svarstyta statybų Šnipiškėse padėtis,
pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Tuo metu statybininkai skelbia, kad
kompleksas jau baigtas statyti ir pastatai pripažinti tinkamais naudoti.
Premjeras Gediminas Kirkilas anksčiau yra sakęs, kad Šnipiškių žydų
kapinių teritorijon patekę pastatai turėtų būti griaunami, jeigu problemos
nepavyktų išspręsti derybomis su pastatų savininkais.
Jeigu Vyriausybė tam pritartų kapinių teritorijos įtraukimui į valstybės
saugomų teritorijų sąrašą, šiame žemės sklype negalėtų dygti pastatai.
Prezidentas Valdas Adamkus kovo viduryje pareikalavo, kad Vyriausybė kuo
greičiau imtųsi konkrečių darbų ir išspręstų visus klausimus, susijusius su
statybomis buvusiose žydų kapinėse.
Šalies vadovo nuomone, delsti nebegalima - būtina nustatyti kapinių ribas
ir stabdyti darbus.
Vasario pabaigoje JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas dėl šių statybų
priėmė rezoliuciją, kurioje kritiškai vertinamas Lietuvos neveiklumas ir
nesugebėjimas saugoti istorinės atminties objektų. Ši rezoliucija
tikriausiai bus svarstoma JAV Kongrese.
Ginčai, kurioje vietoje veikė 19 amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės,
tęsiasi nuo 2005 metų, kai JAV žydų bendruomenės atstovai pasipiktino, jog
buvusių žydų kapinių vietoje gali būti vykdomos statybos.
Komercinį ir apartamentų pastatą Neries krantinėje praktiškai baigę
statyti verslininkai teigia, kad pastatas išdygo ne buvusių žydų kapinių
teritorijoje. Tačiau Lietuvos istorijos instituto pateiktas žemėlapis rodo,
kad statybos vyksta ir galimai buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė
nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo
finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.