Jei Seimo rinkimai Lietuvoje vyktų artimiausią savaitgalį, už opozicinius
populistus „darbiečius“ balsuotų 8,1 proc. apklaustų Lietuvos gyvetojų.
Prieš mėnesį tokių buvo 10,8 proc.
Dešinioji opozicinė Tėvynės sąjunga pakilo į antrą vietą su 7,6 proc.
paramos (prieš mėnesį 7,4 proc.), palikdama trečioje valdančiuosius
socialdemokratus su 7,3 proc. (8,1 proc.) rėmėjų.
Kaip rodo BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa, šių trijų partijų
populiarumas skiriasi vos nepilnu vienu procentiniu punktu, kai leidžiama
rezultatų paklaida yra 3 proc.
Opozicinė populistų partija „Tvarka ir teisingumas“ su 5,9 proc. (8,1
proc.) ketinančių balsuoti už ją užbaigia sąrašą tų partijų, kurios įveiktų
5 proc. barjerą, kad patektų į parlamentą pagal proporcinę rinkimų sistemą.
Už šios ribos lieka dar sumažėjusio populiarumo valstiečiai liaudininkai,
liberalcentristai, krikdemai, kurie surinktų po 1,7 proc., Naujoji sąjunga
ir „Jaunoji Lietuva“ - 1,4 proc., Pensininkų partija su 1,3 proc. bei nė
procento nesurinksiančios Lenkų rinkimų akcija - 0,8 proc., Centro partija -
0,5 proc., Pilietinės demokratijos partija - 0,4 proc., Liberalų sąjūdis ir
Rusų sąjunga - po 0,2 proc. balsų.
Dar labiau - nuo 26,7 proc. iki 36,4 proc. - padaugėjo neapsisprendusių,
už kurią partiją balsuoti, bei išvis neketinančių balsuoti - nuo 21,6 proc.
iki 23,4 proc.
25-34 m. metų apklaustieji bei asmenys, turintys mažiausią perkamąją
galią (iki 500 Lt vienam šeimos nariui per mėn.), dažniau teigė, kad savo
balsą atiduotų Darbo partijai.
Balsuosiantys už Tėvynės sąjungą dažniau minėjo vyriausi 64-74 metų
apklaustieji bei turintieji aukštąjį išsilavinimą.
Neapsisprendusių už kurią partiją balsuoti daugiau buvo tarp asmenų su
pradiniu ar pagrindiniu išsilavinimu, neketina balsuoti Seimo rinkimuose
dažniau 35-44 m. amžiaus gyventojai, taip pat žmonės, gyvenantys vidutinio
dydžio ir didesniuose (30 001 - 190 000 gyv.) miestuose.
Reprezentatyvi anketinė apklausa atlikta vasario 29 - kovo 13 dienomis
tiesioginio interviu būdu. Tyrimo metu apklausti 1037 respondentai, jo
rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą
pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks šiemet spalį. Pagal proporcinę rinkimų
sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų
apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje
daugiamandatėje apygardoje - jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą,
bet už konkrečius asmenis.
Iš viso Seime yra 141 vieta.