Tačiau darbo grupė neparėmė iš jos pasitraukusio konservatorių atstovo
Andriaus Kubiliaus, liberalsąjūdiečio Gintaro Steponavičiaus, valstietės
liaudininkės Laimos Mogenienės, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB)
valdybos pirmininkės Reginos Narušienės bei Tautinių mažumų ir išeivijos
departamento direktoriaus Antano Petrausko siūlymo neatimti Lietuvos
pilietybės iš tų lietuvių, kurie įgijo NATO valstybei priklausantį pasą.
Pastarieji, išskyrus A.Kubilių, įregistravo alternatyvų įstatymo variantą
- atskirąją nuomonę, todėl galutinai šiuo klausimu turės apsispręsti
Seimas.
„Tenka apgailestauti, kad darbo grupė atstūmė JAV, Kanadoje, Norvegijoje
ir kitose NATO šalyse gyvenančius lietuvius, todėl negalėjau pritarti darbo
grupės siūlymui. Esu įsitikinęs, kad toliau Seime svarstant Pilietybės
įstatymo pataisas dar grįšime prie šio klausimo ir tikiuosi, kad tuomet
priimsime ryžtingesnius sprendimus“,- teigia G.Steponavičius.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą
pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin
aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais
jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.