Negirdėtą vardą dažnai iškraipo
Andromeda, Afroditė, Nefertitė, Atėnė, Temidė ir net Piramidė – taip save vadinant ne kartą girdėjo 45 metų panevėžietė Artemida Vyčienė. Mažai pažįstamiems žmonėms sunku būna įsiminti neįprastą jos vardą.
Moteriai tokie apsirikimai nuotaikos negadina: ji jau nuo vaikystės yra įpratusi, kad keistas vardas neretai būna iškraipomas.
„Visą gyvenimą savo vardu buvau labai patenkinta, jaučiausi išskirtinė. Gal būtent dėl šitokio vardo niekada nestokojau pasitikėjimo savimi, mane lydėjo sėkmė“, – „Panevėžio rytui“ sakė A.Vyčienė.
Moteris didžiuojasi ne tik egzotišku vardu, bet ir tuo, kad yra tikra prezidento Antano Smetonos provaikaitė. A.Vyčienės močiutė Morta buvo A.Smetonos sesuo, motina Veronika Juodienė – jo dukterėčia.
Į paieškas kviesis televiziją
Panevėžio savivaldybės viešosios bibliotekos metodinio skyriaus vedėja dirbanti A.Vyčienė prisipažįsta, kad metams bėgant jai vis labiau norisi akis į akį susitikti su moterimi, kuri ją pavadino Lietuvoje visiškai nepopuliariu vardu.
Todėl panevėžietė sumanė LNK televizijos prašyti neįprastos pagalbos. Laidos „Nepriklausoma paieškų tarnyba“ kūrėjų padedama, A.Vyčienė norėtų surasti felčerę, kuri jai padėjo ateiti į šį pasaulį.
Ramygalos ligoninės felčerės dėka ji ne tik įkvėpė pirmą oro gurkšnį, bet ir gavo retą, tik iš Antikos vadovėlių pažįstamą mitologinės graikų deivės vardą.
A.Vyčienė spėja, kad vardą jai sugalvojusi medikė buvo rusė, nes deivės Artemidės vardas buvo užrašytas su slaviška galūne – Artemida.
Jos manymu, felčerė, įkalbėjusi tėvus naujagimę pavadinti kaime niekam negirdėtu vardu, turėjo būti apsiskaičiusi, turtingos sielos ir turinti fantazijos moteris.
A.Vyčienė ir pati bandė jos ieškoti. Tačiau niekas iš kaimo žmonių tos medikės beveik neprisiminė, jie spėjo, kad felčerė tame krašte dirbo labai trumpai, matyt, buvo atkelta kuriam laikui, o paskui vėl išvyko.
„Norėčiau pamatyti moterį, kuri kartu su vardu man tarsi įdavė gerą lemtį“, – sakė A.Vyčienė.
Felčerė sujaukė tėvų planus
Jei ne Ramygalos ligoninės felčerė, A.Vyčienė šiandien būtų vadinama Ona.
Tėvų ir vyresniosios A.Vyčienės sesers vardai yra tradiciniai. Gimus jaunėlei, motina buvo sumaniusi dukrą pavadinti Ona.
Kaime gyvenę A.Vyčienės tėvai buvo apsiskaitę, domėjosi kultūriniu šalies gyvenimu, būtent dėl to mergaitę ir ketino pavadinti Ona – tuometės žinomos aktorės Onos Juodytės garbei.
„Gal ne tiek mamai vardas patiko, kiek pati aktorė, juolab kad mūsų ir pavardės sutapo, būčiau buvusi antra Ona Juodytė. Arba galėjau būti ir Petrutė – tarsi dovana tėčiui Petrui, nes gimiau sekmadienį po Petrinių“, – linksmą vardų rinkimo istoriją iš motinos pasakojimų prisiminė A.Vyčienė.
Tėvas, žingsniuodamas į apylinkę užregistruoti naujagimės vardo, nė nemanė sulaužyti žmonos priesako į vaiko metrikus įrašyti tai, ką buvo abu namie sutarę, – Ona Juodytė.
Kadangi tais laikais paštas, apylinkės valdžia ir ligoninė glaudėsi po vienu stogu, taip supuolė, kad P.Juodžiui registruojant vardą čia buvo ir dukrą priėmusi medikė.
Kai vyriškis garsiai pasakė, kaip norėtų pavadinti naujagimę, felčerė užginčijo. Ji P.Juodžiui aiškino, kad pasaulį prieš savaitę išvydusi juodaplaukė garbanė verta gražesnio ir egzotiškesnio vardo nei tradicinis kaimiškas.
Taip į mergaitės metrikus, felčerei diktuojant, ir buvo įrašytas Artemidos vardas.
Motina griebėsi už galvos
Parnešęs į namus dukros gimimo liudijimą, tėvas iš pirmo karto net nepajėgė teisingai perskaityti jos vardo.
Motinai irgi ne iš karto pavyko įsidėmėti, kaip taisyklingai reikia vadinti mažąją atžalą.
„Tėvelis tai prie humoro buvo, o mama už galvos susiėmė – kas čia per vardas? Bet dėl to jie nesusibarė, nusprendė: jei jau dokumentuose užrašyta, lai taip ir lieka.
O man pačiai tas vardas niekada neatrodė svetimas, prilipo lyg antra oda. Savęs net neįsivaizduoju kitaip vadinamos“, – egzotišku vardu džiaugiasi A.Vyčienė.
Raguvos seniūnijos Šilų kaime augusi ir ten mokyklą lankiusi A.Vyčienė nepamena, kad vaikystėje dėl keisto vardo būtų buvę problemų. Bendraamžiai net vardo trumpinių nebuvo sugalvoję, tik sesuo vienu metu ją buvo ėmusi vadinti Nida. Močiutei nuo mažumės Artemida buvo Artutė.
Paauglystėje mokslo draugai pasišnibždėdavo, kad mergina su deivės vardu yra pernelyg išdidi, pasipūtusi, savimi pasitikinti. Tokie įvertinimai Artemidos neįžeidė, o atrodė lyg komplimentai.
Tarp kurso draugių nebuvo išskirtinė
Studijų metais, kai A.Vyčienė Vilniaus universitete krimto bibliotekininkystės mokslus, jos egzotiškas vardas ypač derėjo prie grupės draugių vardų.
„Mūsų kursas buvo išskirtinis: mažai kas turėjo paprastus vardus, buvome tarsi specialiai į krūvą surinktos sibilės, ofelijos, andromedos ir panašiai pavadintos“, – juokėsi A.Vyčienė.
Studentė netruko įvertinti ir egzotiško vardo privalumų. Vardo išskirtinumas dažnai būdavo pagrindinė dingstis užmegzti pažintis.
„Nereikėdavo beprasmiškai kalbėti apie orą ir apie nieką, iš karto galėdavome pokalbį kreipti prasmingiau – į graikų mitologiją“, – aiškino pašnekovė.
Tačiau A.Vyčienė prisipažįsta, kad mitologinis vardas kartais pakišdavo koją nedrąsiems kavalieriams. Būdavo, jog vaikinai neišdrįsdavo užkalbinti išvaizdžios, iš tikro į medžioklės deivę panašios panelės.
A.Vyčienė neneigia, kad didingai skambantis vardas savotiškai įpareigoja būti labiau pasitempusiai, o kai kuriose situacijose ir subtilesnei.
Dar jaunystėje A.Vyčienė iš įvairių istorinių bei literatūrinių šaltinių susirankiojo viską apie savo vardo reikšmes ir prasmes, meno albumuose rado atvaizdų, kaip įvairių epochų dailininkai vaizdavo Olimpo dievų palikuonę Artemidę.
Artemidė graikų mitologijoje yra derlingumo, vaisingumo, medžioklės, šeimos, nekaltybės ir gimdyvių globėja. Romėnai Artemidę vadino Diana.
Pažįstančiųjų A.Vyčienę nuomone, aukšta, dailios figūros, išraiškingų akių tamsiaplaukė moteris ne tik išoriškai panaši į mitologinę Artemidę. Panevėžietės būdas irgi pateisina vardą: ji judri, sportiška, gerai jodinėja žirgais.
Bendravardės – tik Artemidės
Savo sūnui A.Vyčienė su vyru nerinko išskirtinio vardo, net atvirkščiai, ieškojo tokio, kuris suprantamai skambėtų visomis kalbomis ir nebūtų juokingas sulaukus brandaus amžiaus. Atžala pavadinta solidžiai – Dominyku.
Jau devynerius metus A.Vyčienė yra našlė, gyvena su sūnumi ir 90 metų jubiliejų atšventusia savo motina V.Juodiene.
Daili moteris nebūtų prieš ištekėti dar kartą, tačiau gyvenimo kelyje nesutinka tokio vyro, dėl kurio pamestų galvą.
„Gal esu pernelyg išranki? O gal mano vardas gerbėjus atbaido?“- pusiau juokais svarsto tamsiaplaukė pilkaakė moteris.
A.Vyčienė ne vieną kartą bandė ieškoti bendravardžių, deja, tokių Lietuvoje jai rasti nepavyko. Bet sužinojo, kad Artemidė (su lietuviška galūne) nėra labai retas vardas.
Tokį vardą turi net viena panevėžietė moksleivė. Dar viena Artemidė gyvena Kaune ir yra medikė.