„Kalbėdami apie energetinį saugumą mes turime du aspektus: vienas apima
mūsų pačių resursus (čia galima kalbėti apie Ignaliną), o kitas labai labai
svarbus - integraciją į Europos (UCTE - BNS) sistemą. Tai reiškia, kad
turime Lietuvai ir Estijai itin svarbią užduotį - sujungti mūsų energetines
sistemas“, - žurnalistams po bendro trijų šalių parlamentinių komitetų
posėdžio trečiadienį Vilniuje sakė Estijos Nacionalinės gynybos komiteto
pirmininkas Mati Raidma.
Politikas pabrėžė, kad estai turi ir kitų alternatyvų - tai yra jungtis į
Suomijos elektros energetinę sistemą, todėl esą dabar yra laukiama, kol
Lietuva baigs debatus apie Ignaliną.
Kolegai iš Estijos antrino ir Latvijos Seimo Gynybos, vidaus reikalų ir
korupcijos prevencijos komiteto vadovas Juris Dalbins. Pasak jo, latviai
klausimą apie energetinį saugumą labiau supranta ne kaip IAE klausimą, o
kaip pastangas Baltijos šalių energetines sistemas sujungti su Europa.
„Latvijos pusė nesako, kad remia viena ar priešinasi kažkam kitam. Mūsų
pozicija yra sukurti bendrą (energetinę - BNS) sistemą kartu su jumis. Iki
šiol energetinis saugumas buvo daugiau mažiau kiekvienos atskiros šalies
reikalas, bet dabar turime mąstyti drauge, nes energetiniai resursai yra kur
yra, todėl mes turime mąstyti, kaip gaminti naujus, kaip naudoti jau
turimus. Tai yra ateities klausimas“, - kalbėjo Latvijos atstovas.
Tuo metu Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas
Algimantas Matulevičius sakė, kad po bendro posėdžio su kolegomis iš
Latvijos ir Estijos parlamento giminingų komitetų jis supratęs, jog Lietuva
turi kuo greičiau pradėti kaimynų ir visos Europos Sąjungos (ES) informavimo
kampanijos apie IAE saugumą.
„Mes supratome dar ir tokį dalyką, kad mes, lietuviai, turime dar nemažai
padaryti, kad įtikintume ne tik kaimynus, bet ir kitus, kurie toliau yra,
kad Ignalina yra saugi, jinai ne ta, kuri buvo prieš 10-15 metų. Pasirodo
nevisiškai šita informacija yra paskleista, tai čia yra darbas lietuviams“, -
svarstė NSGK pirmininkas.
Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija ketina statyti naują atominę
jėgainę ir elektros „tiltus“ su Lenkija bei Švedija. Tačiau naujoji
elektrinė gali būti pastatyta ne anksčiau nei 2016-2018 metais, todėl Lietuva
norėtų pratęsti antrojo IAE reaktoriaus veiklą, kuri turėtų būti sustabdyta
2009 metų pabaigoje.
Lietuva uždaryti IAE įsipareigojo stodama į ES, įsipareigojimas
užfiksuotas stojimo sutartyje.
Baltijos šalių energetinio, taip pat kibernetinio saugumo problemos buvo
aptartos bendrame Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK),
Latvijos Seimo Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komiteto
bei Estijos parlamento Nacionalinės gynybos komiteto posėdyje Vilniuje.
Lietuviai, be kita ko, iš kolegų sėmėsi patirties, transformuojant
šauktinių kariuomenę į profesionaliąją, nes Lietuva artimiausiu metu ketina
panaikinti privalomąją karinę tarnybą ir pereiti prie profesionalios ir
savanoriškos tarnybos.