Jei­gu su kai­my­nu ne­su­si­ta­rei lai­ku, tai teks pa­da­ry­ti vė­liau

Nors už skly­po ri­bų sau­go­ji­mą at­sa­kin­gas pats že­mės sa­vi­nin­kas, bet pra­dė­jus ties­ti ke­lią į įsi­gy­tą kai­my­no val­dą, bu­vo iš­var­ty­ti ri­bo­žen­kliai, o da­lis ke­lio nu­ties­ta per Z.Vai­čiu­lio­nio že­mę. Nau­jas ke­lias - per kai­my­no že­mę

Že­mė, ku­rią Z.Vai­čiu­lio­nis pa­vel­dė­jo iš sa­vo tė­vų ir at­si­ė­mė ją vie­nas pir­mų­jų to­se apy­lin­kė­se, yra ne­to­li Kal­vių eže­ro. Ap­lin­ka ra­mi, vie­to­vė - kal­vo­ta. Nors že­mė ne itin der­lin­ga, ta­čiau kraš­to­vaiz­dis pa­trauk­lus: čia pat miš­kas ir akiai mie­la eže­ro pa­no­ra­ma.

Gra­žiai su­si­tvar­kęs gy­ve­na­mą­ją so­dy­bą, Z.Vai­čiu­lio­nis ne­to­lie­se na­mų esan­čio­je že­mė­je au­gi­na gri­kių, lai­ko bi­čių.

“Per­nai į ma­ne krei­pė­si po­nai Ver­te­liai (Arū­nas Ver­te­lis - Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kų gy­dy­to­jas, jo žmo­na Vi­li­ja Ver­te­lie­nė - Sei­mo na­rė), kad par­duo­čiau jiems že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės skly­pą. Prie Kal­vių eže­ro jie ke­ti­no pra­dė­ti sta­ty­bas, nes jau anks­čiau tu­rė­jo įsi­gi­ję miš­ko skly­pą. Par­da­viau 0,35 ha žemės ūkio pa­skir­ties že­mės, skly­pas pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je bu­vo for­mi­na­mas Ver­te­lio uoš­vės Al­do­nos Onos Mor­kū­nie­nės var­du”, - “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui” pa­sa­ko­jo Z.Vai­čiu­lio­nis.

Žmo­gus skun­dė­si, kad pra­ėju­sį gruo­dį pra­dė­jus ke­lio tie­si­mo dar­bus į Ver­te­lių šei­mai pri­klau­san­tį skly­pą, bu­vo iš­var­ty­ti ri­bo­žen­kliai, o da­lis ke­lio nu­ties­ta per jam pri­klau­san­čią že­mę.

“Dar­bus vyk­dė Kai­šia­do­rių ke­lių tar­ny­ba, tad dar­bų vyk­dy­to­jo tei­ra­vau­si, ar jie tu­ri pro­jek­tą ir lei­di­mą vyk­dy­ti ke­lio tie­si­mo dar­bus. Šis at­sa­kė, kad ne­tu­ri”, - tei­gė Z.Vai­čiu­lio­nis.

Že­mės sa­vi­nin­kas sa­kė tą­syk A.Ver­te­lio pra­šęs su­stab­dy­ti dar­bus, nes rei­kė­ję at­sta­ty­ti pa­žeis­tas skly­po ri­bas. Ta­čiau nei už­sa­ko­vas, nei ran­go­vas jo pa­sta­bų ne­pai­sė.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jas” ap­si­lan­kė kon­kre­čiuo­se skly­puo­se. Ma­tė­me nau­ją ke­lią bū­si­mų­jų sta­ty­bų link, o pa­gal esa­mus ri­bo­žen­klius ne­sun­kiai įsi­ti­ki­no­me, jog da­lis ke­lio tik­rai ei­na per Z.Vai­čiu­lio­nio že­mę.

Kal­vo­to­je vie­to­vė­je, kur vy­rau­ja kal­ne­liai ir pel­kė­tos že­mu­mė­lės, ke­lio san­ka­sa eže­ro link nu­ties­ta aukš­tu­mė­lė­mis. Į pro­ble­mą žiū­rint ge­ra­no­riš­kai su­si­da­ro įspū­dis, kad kai­my­nai ga­lė­tų su­si­tar­ti ge­ruo­ju ir ras­tų bū­dų at­si­skai­ty­ti vie­nas su ki­tu už ne­tei­sė­tai pa­lies­tą Z.Vai­čiu­lio­nio že­mę.

Pa­ban­dė­me aiš­kin­tis, ko­dėl at­si­ti­ko bū­tent taip.

Ka­dan­gi už­sa­ko­vas ties­ti ke­lią bu­vo nau­jo­jo že­mės skly­po sa­vi­nin­kas, pa­skam­bi­no­me A. Ver­te­liui (jo uoš­vės var­du pirk­to skly­po link ve­da ke­lias).

Pa­šne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog nesu­si­pra­ti­mas įvy­ko dėl to, kad kal­vo­to­je vie­to­vė­je ne­bu­vo aiš­kios skly­po ri­bos. A.Ver­te­lis tei­gė, kad blo­gų ke­ti­ni­mų prieš kai­my­ną nei jo šei­ma, nei gi­mi­nai­čiai tik­rai ne­tu­ri ir kai tik lau­kai pra­džius (gal net šį mė­ne­sį), ža­da su kai­my­nu aiš­kin­tis dėl nesu­si­pra­ti­mo, ban­dys at­ly­gin­ti pa­da­ry­tą ža­lą, gal net ties­ti ke­lio at­kar­pą ki­to­je vie­to­je.

Z.Vai­čiu­lio­nis sa­ko ma­nąs, jog ren­giant ke­lio san­ka­są bu­vo pa­žeis­tas že­mės pa­vir­šius, o ke­lio at­sta­ty­mas šlai­te nie­ko ge­ro ne­duo­tų (po pir­mos liū­ties bū­tų nu­plau­tas su­pil­tas grun­tas), tad re­a­liau­sia, kad kai­my­nai sa­vo skly­po są­skai­ta pa­deng­tų ke­lio san­ka­sos už­im­tą plo­tą.

Pa­kal­bi­no­me ir tuo­se lau­kuo­se dar­bus vyk­džiu­sios ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vus.

“Rė­mė­mės už­sa­ko­vo nuo­mo­ne, jis pats ke­lio tra­są nu­gai­ria­vo ir pa­gal tai mes san­ka­są da­rė­me”, - “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui” sa­kė Kau­no re­gio­no ke­lių VĮ Kai­šia­do­rių ke­lių tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ro­ber­tas Trin­kū­nas. Vir­ši­nin­kas sa­ko lyg ty­čia nu­jau­tęs, jog kaž­kas pa­na­šaus tarp kai­my­nų ga­li įvyk­ti, ta­čiau už­sa­ko­vas ga­ran­ta­vo, kad kon­flik­tų tik­rai ne­bū­sią.

Nors pa­na­šių is­to­ri­jų kaip ši tarp pri­va­čių že­mės sa­vi­nin­kų Lie­tu­vo­je yra ne vie­na ir ne dvi, kol kas ne­aiš­ku, kaip iš­si­spręs šio­ji si­tu­a­ci­ja prie Kal­vių eže­ro. Vis dėl­to ją pa­ko­men­tuo­ti pa­pra­šė­me Kau­no ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos l.e.p. Že­mės tvar­ky­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rių Vy­tą Dau­ba­rą.

“Vyk­dy­da­mi ke­lio tie­si­mo dar­bus ke­li­nin­kai tu­rė­jo lai­ky­tis že­mės skly­po ri­bų”, - “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui” sa­kė V.Dau­ba­ras ir pri­mi­nė, jog Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­to­ma, kad už kiek­vie­ną su­nai­kin­tą ri­bo­žen­klį nu­ma­ty­tos bau­dos po 500 Lt, tik rei­kia lai­ku apie tai in­for­muo­ti ati­tin­ka­mas tar­ny­bas.

Gin­čai tarp pri­va­čių že­mės skly­pų sa­vi­nin­kų, pa­sak V.Dau­ba­ro - pa­čių kai­my­nų rei­ka­las, o šiems ne­su­si­kal­bė­jus be­lie­ka teis­mi­nis ke­lias.

Iš­klau­sius pa­šne­ko­vų min­tis no­ri­si ti­kė­ti, kad ši is­to­ri­ja iš­si­spręs be teis­mo. Aki­vaiz­du, kad per­kant ar par­duo­dant skly­pą bū­ti­na ap­tar­ti są­ly­gas, ko­kiu bū­du kai­my­nas pa­teks į tą že­mės skly­pą, idant vė­liau ne­kil­tų bar­niai ar ne­rei­ka­lin­gas ner­vų ka­ras tarp kai­my­nų.