Mūsų šalį kerta net šešios europinės magistralės, esame pelnytai giriami už jų tinklą ir būklę. Gi vietinės reikšmės keliai, taip pat ir rajoniniai yra primiršti, o jų būklė gana prasta. Beveik 60 proc. valstybinės reikšmės rajoninių kelių vis dar padengti žvyro danga.
Ypač jų daug Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus ir Tauragės regionuose. Nors jau kuris laikas veikia speciali žvyrkelių asfaltavimo programa, į priekį pasistūmėta nedaug. Pagal žvyrkelių programą 2006–2015 metais planuojama išasfaltuoti 1600–1700 km rajoninių valstybinės reikšmės žvyrkelių ir 2015 m. žvyrkelių dalį valstybinės reikšmės keliuose sumažinti iki 32 proc.
Norint iš esmės pagerinti minėtų kelių būklę, kasmet reikėtų išasfaltuoti po 600 km žvyrkelių, o išasfaltuojama beveik keturis kartus mažiau. Tokia sparta vykdant darbus, rajoniniai keliai būtų išasfaltuoti tik po 50 metų. Tiesa, nuo 2009-ųjų rajoniniams žvyrkeliams finansuoti turi būti numatoma ne mažiau kaip 15 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.
Ypač prasta tiek vietinės reikšmės viešųjų, tiek ir vidaus kelių būklė. Ją dar labiau išryškina šiltėjantis klimatas. Šių kelių nusidėvėjimas siekia vidutiniškai daugiau kaip 90 proc., o kai kur jie jau visiškai neišvažiuojami. Iki Antrojo pasaulinio karo vieškelių taisymas, kaip natūrali prievolė, buvo atliekamas ūkininkų.
Kiekvienam tekdavo vidutiniškai apie 100 m kelio. Šios patirties pritaikymas mūsų laikais jau keltų tik šypseną, todėl kaimo keliams reikalingas didesnis valstybės dėmesys.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių yra net keletas. Tai pajamų atskaitymai; dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei energetinius produktus; akcizo pajamos, gautos už realizuotas suskystintąsias dujas, skirtas automobiliams; mokestis už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones ir kai kurie kiti mokesčiai. Jau keleri metai kelių priežiūrai negrąžinamą paramą teikia ir Europos Sąjunga.
Vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti ir prižiūrėti, saugaus eismo sąlygoms juose užtikrinti kasmet skiriama penktadalis kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Šiais metais tam skirta beveik 320 mln. Lt. Be to, dar apie 80 mln. Lt numatyta skirti iš minėtos programos finansavimo lėšų rezervo. Toks vietinės reikšmės kelių finansavimas per mažas. Vienam vietinės reikšmės kelio kilometrui skiriama dvylika kartų mažiau lėšų, nei valstybinės reikšmės keliui.
Suprantama, kad skirstant lėšas keliams prižiūrėti ir tvarkyti atsižvelgiama į eismo intensyvumą. Per dešimt pastarųjų metų transporto priemonių skaičius tūkstančiui Lietuvos gyventojų padidėjo 1,5 karto, beveik tiek pat išaugo ir eismo intensyvumas. Taigi eismo intensyvumas didėja ir kaime. Geri keliai reikalingi ne tik ūkininkams, bet ir kitiems kaimo verslininkams. Tik gerais keliais “atkeliaus” į kaimą investicijos ir nauji verslai. Plentu į kaimo turizmo sodybas noriau važiuos ne tik užsieniečiai, bet ir vietinį turizmą vis labiau pamėgstantys tautiečiai.
Neturėtume pamiršti, kad geras susisiekimas pagerins kaimo ir miestelių gyventojų galimybes įsidarbinti toliau nuo gyvenamosios vietos įsikūrusiose įmonėse ir įstaigose. Geresnių kelių laukia ir pas kaimiečius skubantys medikai, ugniagesiai, taip pat paštininkai ir daugelio kitų paslaugų teikėjai. Be to, ypač aktualu išasfaltuoti per gyvenvietes besidriekiančius kelius, taip pat trumpas žvyruotas kelių atkarpas, kurios jungia asfaltuotus valstybinės reikšmės kelius.
Atsižvelgiant į daugelį ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos faktorių, reikėtų greičiau pakeisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, kad vietinės reikšmės keliams būtų skiriama bent 25 proc. minėtai programai skirtų lėšų. Seimo Kaimo reikalų komiteto iniciatyva toks įstatymo projektas jau įregistruotas.
Mūsų šalis turtinga ne tik keliais. Esame turtingi ir gausybe gražių pasakų, mįslių, posakių ir dainų, kuriose minimi keliai, keleliai ir vieškelėliai. Gal geriau jau dulkėtų kelių įvaizdis tegul ir lieka tik dainose. Juk iš dainos žodžių neišmesi: “Kai sugrįšiu, pro vieškelio dulkes akmenėliai ant kelio žėrės…”