„Tarptautinės
bendruomenės dauguma po ilgų ir sunkių derybų sutarė, kad
Kosovo
nepriklausomybės pripažinimas yra vienintelis sprendimas,
kuris
padėtų įtvirtinti saugumą ir stabilumą Vakarų
Balkanuose, o kartu ir Kosove.
Tačiau antradienį Seime,
svarstydami Kosovo klausimą, posėdyje dalyvavęs tik
kiek
daugiau nei trečdalis Seimo narių, diskusiją pavertė
paviršutiniškais
ir populistiniais debatais“, - sakoma
trečiadienį paskelbtame prezidento
pareiškime.
Jame
pažymima, kad „toks neatsakingas ir neprofesionalus požiūris į
naują
valstybę daro žalą iki šiol vykdytai koordinuotai ir
autoritetingai Lietuvos
užsienio politikai, smukdo mūsų
tarptautinį prestižą“.
V.Adamkaus nuomone, toks politikų
neatsakingumas griauna ir euroatlantinę
vienybę bei solidarumą,
kurių Lietuva nuolat siekė transatlantinės bendrijos
valstybių
santykiuose su Rusija bei kuriant išorinę Europos
energetikos
politiką.
„Žymiausi euroatlantinės
bendruomenės teisininkai, diplomatai ir
politikai sutarė, kad
Kosovo atvejis unikalus ir dėl daugelio priežasčių
negali būti
precedentas nuo Gruzijos ar Moldovos atskilti
siekiančioms
teritorijoms“, - pabrėžia prezidentas.
Jis
teigė apgailestaujantis, kad vasario 17 dieną Kosovo
parlamento
vienbalsiai priimta Kosovo nepriklausomybės
deklaracija, kurioje
įsipareigojama būti demokratine,
pasaulietine, daugiaetnine, mažumų teises
gerbiančia ir
draugiškus santykius su kaimyninėmis šalimis
plėtojančia
respublika, neįtikino Lietuvos Seimo narių, kad
Kosovas turi teisę gyventi
kaip laisva ir nepriklausoma valstybė.
Pareiškime V.Adamkus pakvietė Seimo, Vyriausybės ir Seimo
frakcijų
vadovus, iki šiol reiškusius pritarimą Kosovo
nepriklausomybei, būti
nuosekliais ir sutelkti Lietuvos
parlamentarus Kosovo pripažinimui. Pasak
prezidento, tai
geriausias tarptautinės bendruomenės iki šiol rastas
sprendimas,
kaip išspręsti įsisenėjusią Kosovo problemą ir padėti
Vakarų
Balkanų regionui.
Antradienį Seime žlugo nuo
Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės
pripažinimo
procedūra - buvo nuspręsta pripažinimo nutarimo projektą
grąžinti
tobulinti.
Kai kurie parlamentarai posėdyje kėlė klausimą,
kuo Kosovo albanai, kurie
teritorijoje sudaro etninę daugumą,
skiriasi nuo kitų nepriklausomybės
siekiančių tautų - kurdų
Turkijoje, baskų Ispanijoje, Abchazijos bei Pietų
Osetijos
gyventojų Gruzijoje.
Kaip pažymima prezidento pareiškime,
Kosovą kaip valstybę jau pripažino
36 šalys: 18 ES ir 19 NATO
narių. Kosovą jau pripažino ir artimiausi
Lietuvos kaimynai -
Latvija, Lenkija, Estija, visos Skandinavijos šalys.
Beveik
neabejojama, kad šią naują valstybę pripažins apie 100
pasaulio
valstybių.
Dar 6 ES narės - Malta, Rumunija,
Slovakija, Ispanija, Graikija, Kipras -
pripažinti naujosios
valstybės neketina.
Naujos valstybės nepriklausomybei
priešinasi Serbija, kuri Kosovą laiko
savo kultūros ir
religijos lopšiu, taip pat Rusija, Kinija. Pastarosios
yra
nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.
Kosovo
nepriklausomybei daugiausia priešinasi šalys, kuriose
esama
separatistinių judėjimų.