Daugiausia Seimo nariai jo klausė dėl "LEO LT" formavimo ir kitų energetinių klausimų.
„Aš, kaip ministras pirmininkas, prisiimu visą atsakomybę už nacionalinio
investuotojo formavimą ir esu įsitikinęs, kad Vyriausybė, nepaisant
nuolatinių trukdymų, tinkamai atliko savo pareigas ir valstybės interesai
visiškai įgyvendinti atominės elektrinės projekte", - tikino G.Kirkilas.
„Vyriausybė atsakingai rengėsi nacionalinio investuotojo formavimui.
Jokio išankstinio susitarimo su privačiu investuotoju negalėjo būti,
išskyrus bendrai deklaruotą siekį pastatyti naują atominę elektrinę ir
„elektros tiltus", siekti energetinės nepriklausomybės. Neatsakingi ir
niekuo nepagrįsti Seimo narių kaltinimai Vyriausybei dėl kažkokio
išankstinio susitarimo, metami siekiant diskredituoti atominės elektrinės
projektą, yra nesuprantami ir turėtų būti adresuoti kitiems asmenims", - tikino premjeras.
Anot jo, Vyriausybė taip pat priėmė visus įmanomus sprendimus, kad būtų suvaldyta infliacija, ir pastebėjo, jog infliacija fiksuojama ne tik Lietuvoje, o mūsų šalis su ja susitvarkė netgi geriau nei Latvija ar Estija.
Ketvirtadienį parlamente svarstoma G.Kirkilo interpeliacija.
Prieš posėdį Vyriausybės vadovas nenorėjo
spėlioti, kaip pasibaigs ketvirtadienį numatytas balsavimas Seime dėl jam
surengtos interpeliacijos.
„Demokratija yra demokratija. Visaip gali būti. Aš nesu pranašas, kodėl
turėčiau spėlioti? Mano reikalas yra atsakyti į klausimus“, - interviu Žinių
radijui ketvirtadienį ryte sakė premjeras.
Jis kol kas nesvarsto galimo politinio įpėdinio - tai, premjero tikinimu,
„nėra šiandienos socialdemokratų darbotvarkės klausimas“.
Interpeliacijos G.Kirkilui išvakarėse Kėdainiuose posėdžiavusi opozicinė
Darbo partijos frakcija, kurios balsais valdantieji tikėjosi išsaugoti
G.Kirkilą premjero poste, nutarė nepalaikyti parlamentarų nepasitikėjimo
sulaukusio premjero.
Valdantieji viltis į opozicinius darbiečius dėjo, nes kilo abejonių
socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, liberalcentristų, socialliberalų ir
„pilietininkų“ koalicijos tvarumu.
Pastarieji pradėjo svarstyti apie pasitraukimą iš valdančiosios daugumos,
kai dėl neaiškių atsiskaitymų už sklypo dalijimo paslaugas iš posto
pasitraukė buvęs Seimo pirmininkas ir Pilietinės demokratijos partijos
įkūrėjas Viktoras Muntianas, o frakciją Seime sužlugdė parlamentaro
Vladimiro Orechovo perėjimas pas socialdemokratus.
Kiek anksčiau „pilietininkai“ yra užsiminę, kad pasitraukus V.Muntianui
jie tikisi gauti Seimo vicepirmininko postą, kurį užimtų laikinasis
Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius, bet
valdantieji neatsakė nei taip, nei ne.
Iš koalicijos pasitraukus pilietininkams, valdančioji dauguma gali tapti
mažuma su 66 balsais. Tačiau subyrėjusi frakcija dar nėra galutinai
nutarusi, kaip ketvirtadienį balsuos dėl G.Kirkilo interpeliacijos.
Premjero atstatydinimui reikia ne mažiau nei 71 balso. Iš viso Seime yra
141 vieta.
Nepasitikėjimo procedūrą inicijavo 58 parlamentarai, priklausantys
opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių, darbiečių bei „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcijoms. Iš viso opozicinės frakcijos, įskaitant darbiečius,
Seime turi 68 vietas, 1 mandatas priklauso Mišrios frakcijos atstovui, o
subyrėję „pilietininkai“ vienija 6 asmenis.