Iš pradžių kilo diskusijos, kurį iš dviejų darbo grupės siūlomų variantų
reikia svarstyti. Grupė buvo paruošusi du panašius Seimo nutarimo projektus,
tik viename jų numatyta, jog iki liepos Vyriausybė turėtų peržiūrėti
biudžetą ir paieškoti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams šalia jau siūlomo
10 proc. didinimo nuo gegužės ir 10 proc. - nuo rugsėjo.
Tiek vieną, tiek kitą variantą parašais buvo parėmę po 6 iš 13 darbo
grupės narių, o „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas
Mazuronis savo parašą tiesiog pamiršo padėti. Vėliau jis prisipažino remiąs
projektą, kuris įpareigoja Vyriausybę daryti biudžeto revizijas, todėl
pirmiausia sutarta svarstyti šį variantą.
Nepaisant valdančiųjų frakcijų atstovų kritikos, parlamentarai pritarė
daugiausia opozicinių frakcijų remiamam pedagogų atlyginimų didinimo
projektui: 10 proc. plius 10 proc. plius biudžeto revizija.
Parlamente daug nesutarimų kilo ir dėl to, kad šiame nutarimo projekte
politikai įžvelgė pavojų, jog mokytojai neteisingai supras, kiek procentų
jiems bus didinamas atlyginimas.
Projekte rašoma, jog algos mokytojams kils „nuo 2008 m. gegužės 1 d. 10
proc., nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.“. Nesantaiką sukėlė žodis
„dar“ - esą jis nurodo, jog nuo rugsėjo mokytojų algos didės 20 proc., kaip
yra žadėjusi Vyriausybė, ir plius 10 proc., kuriuos nurodo Seimas.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komiteto pirmininko
(ŠMKK), valstiečio liaudininko Virginijaus Domarko ir kitų valdančiųjų
frakcijų atstovų, tokiam algų kilimui reiktų 320 mln. litų, kurie tikrai
nebus rasti.
„Žodelis „dar“ iššaukia milijonines sumas“, - sakė ŠMKK pirmininkas.
Tuomet Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius paragino išsiaiškinti
lietuvių kalbos taisykles.
„Eikit išsiaiškinkit lietuvių kalbos taisykles. Jeigu parašyta 10, tai ir
reiškia 10“, - piktinosi A.Kubilius.
Vėliau pats V.Domarkas pristatė kitą nutarimo projektą, kuriame nėra nei
žodelio „dar“, nei biudžeto revizijos nuostatos. Pasak jo, tai reiškia, jog
papildoma reikalinga suma sudaro 147 mln. litų. Šiam projektui Seimas taip
pat pritarė. Tai reiškia, kad mūšis dėl nutarimo projektų toliau vyks Seimo
komitetuose.
Mokytojų algų klausimą ketinta svarsyti praėjusį antradienį, tačiau
tuomet klausimas užstrigo. Ketinta iki ketvirtadienio iš 2 projektų sulydyti
vieną, tačiau situacija išliko ta pati.
Parlamentarai kiek anksčiau buvo pritarę trims skirtingiems
konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios koalicijos pasiūlymams
mokytojų atlyginimus didinti jau šį pavasarį ir nelaukti rugsėjo 1-osios,
kai darbo užmokestis, kaip numatyta, kils 20 proc.
Konservatoriai mokytojų algas siūlė kelti 25 proc. nuo balandžio, o lėšų
tikėtasi rasti apkarpius valstybės vadovų reprezentacines išlaidas,
nutraukus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei apribojus
valstybinių institucijų turto įsigijimą. Tam, konservatorių skaičiavimais,
reikėtų papildomų 190 mln. litų.
Liberalų sąjūdis siūlo pedagogų algas didinti 20 proc. nuo gegužės
1-osios paėmus trumpalaikę valstybės paskolą. Valstybei tektų skolintis apie
200 mln. litų.
Valdantieji žada 5 proc. darbo užmokesčio didėjimą nuo balandžio 15
dienos. Šiam pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras Gediminas Kirkilas, jam
įgyvendinti papildomai reikėtų 146 mln. litų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu
aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei
mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS)
dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė
susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo
alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos
2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą
ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios rengė
neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais
metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20
proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Pedagogai yra sustabdę streikus, kol Seimo sudaryta darbo grupė tarsis,
kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti, tačiau
jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta, žadėjo vėl streikuoti.