Kalnaberžės dvaras bene labiausiai siejamas su didikų Radvilų, dvarą valdžiusių kone šimtmetį, pavarde. Taip pat su šią vietą itin mėgusiu bei pinigų dvarui restauruoti nepagailėjusiu P. Stolypinu. Laikui bėgant, dvaras ėjo iš rankų į rankas. Čia buvo ir nepilnamečių kolonija, ir internatinė mokykla. Vėliau pastatai atiduoti kolūkiui, Surviliškio seniūnijai.
Tačiau maždaug prieš dešimtmetį statinys pateko į privačias rankas. Valstybės turto fondas 1999 metų pabaigoje dvarą už 15 000 litų pardavė privačiam asmeniui. Kodėl buvo priimtas sprendimas dvarą perduoti Turto fondui, į kurio balansą paprastai patenka būtent pardavimui skirti objektai, šiandien atsakyti sunku. Turto fondas „Kėdainių žinias“ informavo, jog dvaras parduotas kauniečiui Algirdui Petkevičiui. Pasak Surviliškio seniūnijos seniūnės Vandos Petrauskienės, naujasis savininkas lankėsi seniūnijoje, domėjosi, kur galėtų iškeldinti kai kuriuose statiniuose vis dar gyvenančius žmones. Tačiau vėliau kaunietis į dvarą numojęs ranka ir jį pardavęs.
Įdomu tai, jog dabartinio dvaro šeimininko tapatybė kruopščiai slepiama. Kam šiuo metu priklauso statinys? Prisidengdamos asmens duomenų apsaugos įstatymu to nenori atskleisti valstybinės institucijos, akis šalin suka paklausti vietos gyventojai. Kodėl?
„Kaime kalbama, jog dvaras priklauso V. Uspaskichui“, – nesibaimindamas sako Kalnaberžės gyventojas Ričardas. Išties, pasirodo, paveldosaugininkai nuolatinius raginimus prižiūrėti, remontuoti dvarą siunčia tokiai UAB „Lukta“. Seimo komisija, kuri aiškinosi, ar ūkio ministras V.Uspaskich neproteguoja su savo įmonėmis susijusių asmenų, išvadose nurodė, jog V. Uspaskich turi ne tik tokių įmonių kaip AB „Krekenavos agrofirma“ ar AB „Kėdainių grūdai“, bet ir UAB „Lukta“ akcijų.
Kodėl vienas turtingiausių žmonių šalyje nesuka galvos dėl griūvančio Lietuvos kultūros paveldo paminklo? „Statinio būklė tragiška“, - trumpai konstatuoja Kultūros vertybių apsaugos departamento inspektorius Vytautas Nargelavičius.
Kalnaberžės dvaras įrašytas į Kultūros vertybių paveldo registrą. Tokius objektus įsigiję žmonės įsipareigoja ne tik mėgautis unikaliu nekilnojamuoju turtu, bet ir jį prižiūrėti – esant reikalui restauruoti. Paveldosaugininkai teigia, jog šiuo metu Kalnaberžės dvaras baigia sugriūti. Už galvų susiėmę specialistai tvirtina jau daugelį metų nepriverčiantys dvaro šeimininkų rūpintis statiniu.
„Pokalbiai su Kalnaberžės dvaro savininkais vyksta jau nuo 2001 metų. Nuolat siunčiam raginimus, reglamentus, kaip dvarą reikėtų tvarkyti. Sulaukiam atsakymo, jog savininkas, neva, neturįs pinigų restauracijai, todėl galįs reaguoti tik į mūsų prašymus statinį užsandarinti – t.y. užkalti langus, duris“, - savo susirūpinimą dėsto Kultūros vertybių paveldo departamento inspektorė Asta Naureckaitė.
Kalbinamas UAB „Lukta“ vadovas prasitaria esąs „mažas sraigtelis“, nes viską sprendžia akcininkai. Kas jie, UAB „Lukta“ atstovas linkęs nutylėti, kaip ir savo pavardę. „Darysim, darysim. Jau kreipėmės į ES fondus dėl finansavimo. Dabar ruošiama dokumentacija“, - painiodamasis šykščiai dėsto paslaptingasis UAB „Lukta“ atstovas. Jis nesutiko atskleisti, nei kada dvarą įmonė remontuos, nei ką čia įkurdins.
Seniūnės V.Petrauskienės teigimu, pieš maždaug trylika metų būta siūlymų dvarą perleisti Rusų centrui, tačiau tuometinei valdžiai šis ketinimas pasirodė kaip išdavystė. O kaip tuomet vadinti šiandieninį dvaro būklę...