Vasario pabaigoje viešviliečiai Jurbarko r. savivaldybės tarybai įteikė raštą, kuriame reikalavo sustabdyti projekto vykdymą ir išgelbėti senosios technikos ir kultūros paminklu tapusį Viešvilės krioklį. Po raštu pasirašė 405 miestelio gyventojai. Toks pat raštas buvo išsiųstas ir projektą užsakiusiai viešajai įstaigai „Gamtos paveldo fondas“.
Prieš keletą metų Jurbarko r. savivaldybės parengtas projektas ilgai negavo finansavimo, tačiau šių metų pradžioje reikalai pajudėjo – iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto numatyta kompensuoti iki 390 tūkst. Lt projekto įgyvendinimo išlaidų.
Į Nemuną įtekantis Viešvilės upelis – vertinga lašišinė upė, kažkada turėjusi gausią šlakių populiaciją. Prieš 80 metų vokiečiams užtvenkus upelį, šlakiai nepakildavo į nerštavietes ir dėl to visiškai išnyko.
Upė vertinga ir tuo, kad didžioji jos dalis yra Viešvilės valstybiniame rezervate, kuris paskelbtas „Natura 2000“ teritorija ir joje saugomos Europos Bendrijai svarbios gamtinės buveinės. Šiuo projektu siekiama atkurti ne tik šlakių, bet ir kitų vertingų žuvų – žiobrių, upinių nėgių, margųjų upėtakių - išteklius Viešvilės upelyje, pastatyti žuvų pralaidą užtvankoje ir taip atverti žuvų migracijos kelią į nerštavietes.
Be to, už projekto lėšas numatyta įsigyti įrangą mokslinės stebėsenos programai vykdyti, o kairiajame upės krante ketinama sutvarkyti miestelio gyventojų poilsio teritoriją – įrengti maudyklą ir vandens lataką, kuris suformuotų naują, nors šiek tiek ir mažesnį krioklį.
Nors apie projekto tikslus ir Viešvilės laukiančias permainas kalbama jau seniai, tačiau sužinoję, kad užtvanka bus rekonstruojama, miestelio gyventojai sujudo. Bendruomenės centro pirmininkas Virginijus Januškevičius ir būrelis jo bendraminčių pareikalavo, kad užtvankos rekonstrukcijos projektas būtų pakeistas, o senasis krioklys, po kuriuo mėgsta maudytis viešviliečiai, – išsaugotas.
Deja, jau prieš 10 metų Viešvilės upės užtvankos pralaidos konstrukciją specialistai pripažino avarine, todėl anksčiau ar vėliau ją būtų reikėję rekonstruoti.
Su miestelio gyventojais susitikęs užtvankos projekto autorius Gediminas Lietuvininkas sakė negalįs suprasti, kodėl gyventojai priešinasi planams atkurti šlakių populiaciją ir sutvarkyti užtvanką bei jos aplinką.
Lietuvoje jau yra įgyvendinti aštuoni G. Lietuvininko pasiūlyti žuvitakių projektai. „Ir visur juos žmonės vertino palankiai, nes suprato, kad taip grąžinama skola gamtai. Viešvilės projektas unikalus – čia ne tik įrengiamas žuvitakis, bet ir išsaugomas krioklys, todėl nesuprantu, kuo esate nepatenkinti?“- stebėjosi į Viešvilę atvykęs G. Lietuvininkas.
Tik po ilgų diskusijų su projekto autoriumi miestelio gyventojai suprato, kad užtvankai, kuri niekada nebuvo paskelbta jokiu senosios technikos paminklu, remontas būtinas, todėl nutarė nesipriešinti rajono vadžios planams. Nuleidus užtvankos vandenį, netrukus prasidės darbai – iki rudens užtvankos rekonstrukcija turi būti baigta. Tikimasi, kad atvėrus kelius į nerštavietes, per 10 metų šlakiai sugrįš į Viešvilės upelį.