„Šis tyrimas nebuvo konkrečiai spectarnybų, kadangi, kas įdomiausia, ten
vyko radijo dažnis, kuris taksistams praktiškai priskirtas. Tai galima
kalbėti tikrai ne apie Lietuvos spectarnybas, jeigu kalbėt apie
spectarnybas“, - po NSGK posėdžio penktadienį žurnalistams sakė komiteto
pirmininkas, kartu pridūręs, jog „galima daug ką fantazuoti“.
Seimo komitetas, reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusius
svarstymus, jog RRT pareigūnai galėjo išmontuoti slaptą pasiklausymo įrangą,
penktadienį buvo išsikvietęs generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą
Jasaitį ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Povilą Malakauską.
Pasak G.Jasaičio, uždaroje komiteto diskusijoje labiausiai buvo
susitelkta į būtinybę taisyti kai kuriuos teisės aktus ir SAM atveju
išryškėjusias institucinės koordinacijos problemas - kas, kada ir ką turi
daryti.
„Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą komiteto nariai neklausinėjo ir aš apie
tai neinformavau nieko. Paprasčiausiai aš pranešiau, pagal kokį Baudžiamojo
kodekso (BK) straipsnį yra pradėtas tyrimas ir šiandien galiu konstatuoti,
kad ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas“, - sakė generalinio prokuroro
pavaduotojas.
Pasak jo, ikiteisminis tyrimas vyksta pagal BK 295 straipsnį - dėl
neteisėto informacijos rinkimo. Šiame tyrime kol kas įtarimai niekam
nepareikšti.
VSD direktorius P.Malakauskas Generalinės prokuratūros vykdomo
ikiteisminio tyrimo nekomentavo.
Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis nesiėmė vertinti, ar RRT
pareigūnai turėjo viešai pranešti apie radinį patalpoje, esančioje prie pat
sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko kabineto, tačiau jis aiškino,
jog pagal įstatymus RRT turi kontroliuoti, kad Lietuvos teritorijoje
neveiktų nesankcionuoto dažnio prietaisai, skleidžiantys radijo signalus,
dėl kurių nėra gauti leidimai arba licenzijos.
Aptikusi tokį prietaisą, RRT turi jį arba likviduoti, arba įspėti asmenį,
kad jis imtųsi veiksmų, jog toks dažnis nebūtų skleidžiamas.
Tuo metu NSGK pirmininkas A.Matulevičius buvo konkretesnis. Jo teigimu,
RRT specialistai, aptikę neteisėtą pasiklausymo įrenginį turi iškart
kreiptis į VSD arba Generalinę prokuratūrą, kad šių tarnybų specialistai
tinkamai surinktų įkalčius tolesniam tyrimui. O esą šiuo atveju įkalčiai
buvo sunaikinti. Politikas taip pat juokavo, kad gal reikėjo palaukti, kol
šios įrangos prisistatys jos šeimininkas.
Kaip teigė A.Matulevičius, ši situacija išryškino tam tikrus teisinius ir
institucijų koordinacijos netobulumus. Pasak NSGK pirmininko, paaiškėjo, kad
RRT specialistai turėtų turėti leidimus dirbti su slapta informacija, nes
„pasirodo jie prie jos prieina“. Komitetas taip pat ketina inicijuoti
Operatyvinės veiklos įstatymo bei Elektroninių ryšių įstatymo pataisas.
Kovo 5 dieną RRT specialistai kambaryje, esančiame šalia ministro
kabineto, aptiko paslėptą klausymosi įrangą. RRT specialistai, aptikę
„trukdžių šaltinį“, nepranešė apie tai prokuratūrai, o patys išmontavo
įrangą ir pateikė ją ministerijos atstovams.