Tyrėjai akcentuoja įstatymų netobulumus, tuo metu žmogaus teisių
ekspertai teigia, kad didžiausią dėmesį reikia skirti rasizmo bei
ksenofobijos prevencijai, taip pat policijos pareigūnų švietimui, kad šie,
esant tokioms situacijoms, mokėtų tinkamai tvarkytis.
Išplėstiniame Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdyje dalyvavęs
vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas policijos reakciją į kovo
11-ąją Gedimino prospektu Tauro kalno link vykusias skustagalvių eitynes
įvardijo kaip „profesionalumą“.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą apie skustagalvių eitynes.
Viceministrui antrino ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojas
Kęstutis Tubis. Jo nuomone, policija turi užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį
- ji esą nėra tokia jėgos struktūra, kaip kad būdinga Rusijai, ir nežada
prievarta traukti žmonių iš minios ar atiminėti nacionalistine ir nacistine
simbolika pažymėtų vėliavų.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, jeigu vyksta mitingai, policijos
pareigūnai neišiminėja žmonių iš minios, neatiminėja vėliavų. Mes esam
patenkinti tuo, kad niekas nenukenėtėjo, nei sirgaliai, dalyviai, nei
pareigūnai“, - savo mintimis dalijosi Policijos departamento atstovas.
K.Tubio teigimu, iš apklaustųjų, kurie dalyvavo skustagalvių eitynėse,
daugumą sudaro moksleiviai arba aukštųjų mokyklų studentai, todėl, pasak
pareigūno, akivaizdu, jog problemų esama ir su Lietuvos švietimo sistema. Be
kita ko, pareigūnas teigia, kad šiuo metu taikomos teisinės priemonės yra
nepakankamos ir neadekvačios dažnai pasitaikančiai su rasizmu ir ksenofobija
susijusiai nusikalstamai veikai.
„Mes tokiu būdu skatinam recidyvą. Turi būti atitinkamas instrumentas,
kad poveikio priemonė būtų tinkama“, - sakė K.Tubis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė Joana Bikulčienė,
pripažindama teisės aktų netobulumus, vis tik pabrėžė, jog esminę reikšmę
tokių procesų plitimui turi visuomenės raida - jeigu visuomenėje tai
toleruojama, tuomet jokie įstatymai rasizmui, ksenofobijai ar antisemitizmui
kelio neužkirs.
Pasak jos, nepriklausomybės laikotarpiu ultradešiniųjų ir ultrakairiųjų
pažiūrų aktyvistų skaičius išaugo nuo 15 iki 300. Į tokius būrius
dažniausiai įsilieja jaunuoliai iš skurdžių arba nepilnų šeimų. Tačiau, kaip
pareigūnė informavo posėdžio dalyvius, didžiosios daugumos jaunuolių
motyvacija nėra stipri. Grupių būriuose esą egzistuoja keli idėjiniai
lyderiai, kuria skaito radikalią literatūrą, savuosius klasikus, tačiau likę
- neturi tokios aiškiai išreikštos motyvacijos.
Vis dėlto J.Bikulčienė pabrėžė, kad jei anksčiau ultra tipo judėjimai
slėpdavosi, tai šiemet jie pasidarė „tokią reklamą“, jog kitais metais gali
tekti sulaukti kur kas didesnių demonstracijų.
Socialinių tyrimų instituto vadovas Tadas Leončikas atkreipė dėmesį, jog
nepaisant maršo dalyvių skaičiaus, nerimą kelią visuomenės reakcija - esą
paaiškėjo, kad panašių pažiūrų laikosi ir marginalais nevadinami žmonės,
kurie paprastai į tokius renginius neina, tačiau savo nuomonę reiškia
įvairiais straipsniais žiniasklaidos priemonėse.
„Tai, kuo šiemetinė situacija skyrėsi nuo praėjusiųjų, tai buvo ne tik
dalyvių skaičius, ne tik tai kad buvo nufilmuota, pateikta medžiaga ir
prasidėjo diskusijos, bet ir kiekis informacijos, palaikančių nuomonių ir
straipsnių, išreikštų iš tų žmonių pusės, kurie nėra marginalai, kaip patys
eisenos dalyviai“, - kalbėjo ekspertas.
Be kita ko, pasak T.Leončiko, šiandien ant teisėtumo-neteisėtumo ribos
balansuoja ne tik skinai-skustagalviai, bet ir kitos subkultūros, todėl esą
reiktų akcentuoti ne teisės aktų kaitą, pataisas, bet klausti, kokios yra
sąlygos, kurios leidžia tarpti grupuotėms, laviruojančioms tarp įstatymo ir
nusikaltimo.
Tyrėjų pozicijai apie teisės aktų griežtinimą taip pat nepritarė ir
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Henrikas Mickevičius
bei Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Pastaroji policijos
veiksmus pavadino „neprofesionalumu“ ir klausė, ar turi būti sumušti žmonės,
kad policija įsikištų.
Kovo 11-ąją sostinės Gedimino prospektu vyko skustagalvių eitynės, kurių
metu buvo skanduojami tautinę neapykantą kurstantys šūkiai.
Visuomenėje priekaištauta, esą policija neatliko savo pareigos iškart
sustabdyti ir nubausti skustagalvių maršo dalyvius, tačiau VRM vadovai
pripažino, kad iš esmės pareigūnai reagavo tinkamai, nors policijos
veiksmuose ir būta „kai kurių netikslumų“.
Policijos teigimu, dauguma eitynių dalyvių įstatymų nepažeidinėjo,
antisemitinius ir antirusiškus šūkius skandavo vos keletas iš jų.
Šalies prezidentas eitynes pavadino „gėda visai Lietuvai“, politikai
poros šimtų skustagalvių jaunuolių maršą Vilniaus centrinėmis gatvėmis
įvertino kaip provokaciją ir valstybės diskreditavimą.
Policija yra pareiškusi įtarimus pirmiems dviem skustagalvių maršo
Vilniuje dalyviams, kiti apklausiami kaip liudytojai. Už tautinės
nesantaikos kurstymą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.