Valdantieji Seime per chaotišką balsavimą išsaugojo G.Kirkilą (video)

Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.

Po premjero atsakymų į interpeliacijos klausimus sudaryta Seimo narių komisija pateikė du skirtingus nutarimus: 7 komisijos nariai pasiūlė patvirtinti premjero atsakymus, o 6 nariai pateikė alternatyvų nutarimą - nepritarti atsakymams.

Tačiau Seimo nariams nepavyko sklandžiai įvykdyti balsavimo procedūrų, jie nesutarė, kaip reikėtų dėl šių nutarimų balsuoti. Pirmuoju balsavimu už G.Kirkilo atsakymus balsavo 68, prieš - 65. Tačiau vėliau jau buvo pritarta ir alternatyviam nutarimui: už - 67, prieš - 55.

Galiausiai balsuojant dėl viso nutarimo už balsavo 68 Seimo nariai, prieš - 63, susilaikė - 1. Taip buvo paskelbta, kad G.Kirkilas išlieka Vyriausybės vadovo poste.

Nors buvo skelbta, kad Pilietinės demokratijos frakcija balsuos laisvai, tačiau beveik visi jos nariai palaikė G.Kirkilo vyriausybę, tik Algimantas Matulevičius per balsavimą susilaikė.

Pasipiktinęs opozicijos atstovas konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad jei nebuvo leista demokratiškai išspręsti interpeliacijos premjerui klausimo, bus rengiama nepasitikėjimo visa vyriausybe procedūra. Anot jo, dėl nepritarimo G.Kirkilo interpeliacijos klausimams turėjo būti sprendžiama slaptu balsavimu.

Premjeras Gediminas Kirkilas atsakė į parlamentarų surengtos interpeliacijos klausimus. Jis teigia prisiimantis atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą, neigia projekto priešininkų nurodomas ydas ir sako, kad Vyriausybė padarė viską, kas įmanoma gerinant mokytojų padėtį, valdant infliacijos augimą bei mažinant socialinę atskirtį.

„Aš, kaip ministras pirmininkas, prisiimu visą atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir esu įsitikinęs, kad Vyriausybė, nepaisant nuolatinių trukdymų, tinkamai atliko savo pareigas ir valstybės interesai visiškai įgyvendinti atominės elektrinės projekte“, - rašo premjeras atsakyme į klausimą, ar prisiima atsakomybę už tai, kad Vyriausybė sukėlė visuomenės nepasitikėjimą naujosios atominės elektrinės projektu.

Daugiau kaip pusė interpeliacijos klausimų buvo „energetiniai“, t.y. skirti nacionalinio investuotojo kūrimui, naujosios atominės elektrinės statybai ir Lietuvos energetikos sektoriaus ateičiai.

Premjeras G.Kirkilas teigia, kad sutarčių su VP dešimtuko valdoma „NDX energija“ projektuose yra numatyta pakankamai saugiklių, todėl esą nėra reikalo taip rūpintis, jog naujoji atominė jėgainė ar elektros jungtys nebus pastatytos. Anot Vyriausybės vadovo, projektams pretenzijų neturi ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) - tai esą pažymima VSD Ūkio ministerijai atsiųstame rašte, datuotame šių metų kovo 7 dieną.

Vyriausybės vadovas atsakymuose taip pat sako nesuklydęs pasirinkdamas nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimo modelį konsoliduojant egzistuojančias energetikos bendroves - valstybės valdomą „Lietuvos energiją“, taip pat Rytų skirstomuosius tinklus (RST) bei „NDX energijos“ VST.

„Buvo galima veikti ir kitaip, ne konsoliduojant egzistuojančias energetikos bendroves, o steigiant bendrovę viešo konkurso būdu. Tie, kurie siūlo šį planą, tikiuosi, supranta, kad naujai sukurtas investuotojas vargu ar būtų nacionalinis, o atsisakius konsolidacijos, VST galėtų būti parduota užsienio investuotojams“, - sakė G.Kirkilas.

Socialdemokratas, be kita ko, atmeta kaltinimus, kad Vyriausybė nesilaikė tuomet dar nepataisyto Atominės elektrinės įstatymo, kai su „NDX energija“ derėjosi dėl „Leo LT“ kūrimo naujos patronuojančios bendrovės pagrindu. Jo teigimu, kol įstatymas nebuvo pataisytas, Vyriausybė nesiėmė jokių teisinių žingsnių, o tik derėjosi.

G.Kirkilui nepriimtina pasirodė ir seimūnų argumentacija, kad ministrų kabinetas buvo netinkamai pasiruošęs deryboms ir galbūt atstovavo ne valstybės, o „NDX energijos“ interesams. Pasak premjero, klausimas dėl nacionalinio investuotojo kūrimo Vyriausybėje buvo nagrinėjamas nuo 2007 metų pradžios.

„Vyriausybė atsakingai rengėsi nacionalinio investuotojo formavimui. Jokio išankstinio susitarimo su privačiu investuotoju negalėjo būti, išskyrus bendrai deklaruotą siekį pastatyti naują atominę elektrinę ir „elektros tiltus“, siekti energetinės nepriklausomybės. Neatsakingi ir niekuo nepagrįsti Seimo narių kaltinimai Vyriausybei dėl kažkokio išankstinio susitarimo, metami siekiant diskredituoti atominės elektrinės projektą, yra nesuprantami ir turėtų būti adresuoti kitiems asmenims“, - iš tribūnos teigė G.Kirkilas.

Ministras pirmininkas teigė realiai ėmęsis veiksmų siekdamas užtikrinti energetinį Lietuvos saugumą po to, kai bus sustabdytas antrasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorius. Jis pažymėjo, kad pagrindinis Lietuvos energetinio saugumo garantas yra Europos Sąjungos (ES) Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadose bei Lisabonos sutartyje įrašytas „energetinio solidarumo“ konceptas.

Be kita ko, premjeras sako nematąs alternatyvų branduolinei energetikai ir nesuprantąs seimūnų nuolat keliamų klausimų „apie kažkokius kitus galimus variantus“.

„Gal šie Seimo nariai galėtų pasakyti, kas tai galėtų būti - ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių su Rusija sudarymas, dujų vartojimo didinimas?", - klausė premjeras.

Valdantieji viltis išsaugoti G.Kirkilą premjero poste dėjo į opozicinius „darbiečius“, nes „pilietininkams“ prakalbus apie galimą traukimąsi kilo abejonių socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, liberalcentristų, socialliberalų ir „pilietininkų“ koalicijos tvarumu.

„Darbiečiai“ dar interpeliacijos išvakarėse nutarė nepalaikyti G.Kirkilo ir balsuoti už jo atstatydinimą.

Po frakcijų posėdžių ketvirtadienį ryte opozicija buvo sutarusi vieningai balsuoti už socialdemokrato ministro pirmininko atstatydinimą.

Ketvirtadienį balsavimas parodė, kad „pilietininkai“ neatskilo nuo valdančiosios daugumos. Šios frakcijos parama parodė, kad valdantieji dar netapo mažuma.

Premjero atstatydinimui reikėjo ne mažiau nei 71 balso. Iš viso Seime yra 141 vieta. Pagal Seimo Statutą, balsavimas dėl pasitikėjimo ministru pirmininku ar ministru yra slaptas.

Nepasitikėjimo procedūrą inicijavo parlamentarai, priklausantys opozicinių konservatorių, Liberalų sąjūdžio, „darbiečių“ bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoms. Iš viso opozicinės frakcijos, įskaitant darbiečius, Seime turi 68 vietas, 1 mandatas priklauso Mišrios frakcijos atstovui, o subyrėję „pilietininkai“ vienija 6 asmenis.

G.Kirkilas atsakymus jau yra pateikęs raštu. Juose jis prisiima atsakomybę už nacionalinio investuotojo „Leo LT“ formavimą, bet neigia projekto kritikų nurodomas ydas. Pasak jo, visais atvejais elgtasi pagal įstatymą siekiant naudos valstybei, o ne privataus kapitalo įmonėms.

Jis priminė, kad nacionalinio investuotojo įstatymas buvo priimtas didele balsų dauguma. Vyriausybės vadovas akcentavo partnerystę su Lenkija, Švedija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis. Jo teigimu, jei dėl energetikos projekto būtų surengtas konkursas, jo nugalėtoją vargu ar būtų galima pripažinti nacionaliniu investuotoju.

G.Kirkilas kategoriškai paneigė verslininko R.Stonio įtaką vyriausybei.

Mokytojų padėtį premjeras įvardija kaip problemišką, bet veikiau paveldėtą, o ne sukurtą jo vadovaujamos Vyriausybės. Infliaciją G.Kirkilas taip pat pripažįsta esant grėsme, bet teigia, kad šiuo atveju Vyriausybė mažai ką galėjo padaryti.

Jis teigė, kad „labai svarbu neperlenkti lazdos su antiinfliacinėmis priemonėmis“. Premjeras padėtį lygino su Latvija ir Estija, kuriose, anot politiko, infliacija dar didesnė. „Lietuva turi susilyginti su ES šalimis ir pagal kainas, ir pagal atlyginimus“, - sakė G.Kirkilas, pridūręs, kad antroje šių metų pusėje infliacija turėtų mažėti.