Manoma, kad po kelerių metų padėtis iš esmės keisis. Tam įtakos turės prieš keliolika metų sumažėjęs gimstamumas. Be to, Lietuva taip ir neišsiugdė naujos mokslininkų kartos.
- Internetu jau priimami prašymai studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Lietuvoje yra 50 aukštųjų mokyklų, o iš maždaug 3,5 milijono gyventojų 200 tūkstančių – studentai. Ar tikrai turime tiek gabių jaunuolių? - „Lietuvos rytas“ paklausė Studijų kokybės vertinimo centro vadovo Eugenijaus Stumbrio.
- Užsienio kolegos dažnai nustemba išgirdę tokius skaičius. Jiems tai atrodo nerealu.
Iš tiesų nėra mūsų šalyje tokio intelektinio potencialo ir finansinių išteklių, kad turėtume tiek universitetų ir kolegijų.
Aukštojo mokslo finansavimas man kartais primena patyčias. Juk humanitarinių mokslų studento krepšelis yra beveik toks pat kaip bendrojo lavinimo mokyklos mokinio.
Nuėjome populistiniu keliu. Daug kas teigia: „Nejaugi nenorime išsilavinusių žmonių?“
Tačiau po 5-10 metų padėtis keisis. Prieš keliolika metų sumažėjo gimstamumas.
Tad ilgainiui į aukštąsias mokyklas ateis perpus mažiau studentų. Tikiu, kad populiaresnis pasidarys ir profesinis mokymas – ne visi sieks aukštojo išsilavinimo.
- Ar aukštosiose mokyklose stinga tinkamai pasirengusių dėstytojų?
- Po kelerių metų bus itin prasta padėtis. Mūsų dėstytojai sensta, o jaunimo, kuris galėtų juos pakeisti, maža.
Profesoriai neturi iš ko rengti sau pamainos.
Jauni specialistai išvyksta į užsienį arba renkasi ne mokslą, o kitokias veiklos sritis.
Esant tokiai padėčiai, neatsakinga priimti į aukštąsias mokyklas tiek daug studentų, o finansuoti elgetiškai.
- Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas nuolat vertina užsienio ekspertai. Ne kartą buvo nepalankiai įvertintos teisės, pradinio ugdymo studijų programos. Ar pastarųjų tyrimų rezultatai palankesni?
- Prieš dvi savaites užsienio ekspertai vertino 12 studijų programų. Nė viena jų neakredituota be išlygų. O dvi pasiūlyta uždaryti. Tačiau kadangi vertinimas nėra baigtas, nenorėčiau šių programų nurodyti.
Šiuo metu mažiau palankiai vertinamos sveikatos ir kai kurios socialinių mokslų studijų programos.
- Tokiu atveju galbūt pats tinkamiausias kelias abiturientams – rinktis studijas užsienyje?
- Keikti ir niekinti Lietuvos aukštąjį mokslą populiaru. Manau, kad visiems žmonėms pravartu pastudijuoti užsienyje.
Jei abiturientas apsisprendė studijuoti svetur, pirma derėtų išsiaiškinti, kokia tai mokykla – universitetinė ar ne.
Mokyklos pavadinime esantis žodis „universitetas“ nebūtinai reiškia, kad joje tikrai suteikiamas universitetinis išsilavinimas.
- Galima į pinkles įkliūti ir Lietuvoje. Veikia ne vienas licencijos neturintis užsienio universitetas.
- Lietuvoje legaliai veikia vienas užsienio aukštosios mokyklos filialas – Lenkijos Balstogės universiteto padalinys.
Kitų legaliai veikiančių užsienio universitetų filialų Lietuvoje nėra.
Tačiau yra keliolika Rusijos, kelios Lenkijos aukštosios mokyklos, kurios mūsų šalyje veikia ar veikė nelegaliai.
Šiuo metu teismuose bylinėjamės su 40 absolventų, kurių įgyti diplomai Lietuvoje nepripažįstami. Jie baigė Tarptautinę Baltijos akademiją, anksčiau ji vadinosi Baltijos rusų institutu. Ši įstaiga licencijos veikti mūsų šalyje neturi.
Teisę rengti studijas ši akademija turi Latvijoje. O per ją jau ne vienerius metus siekia ateiti į Lietuvą.
Neseniai į mus kreipėsi kelios pedagogės iš Visagino dėl diplomų pripažinimo. Jos nuotoliniu būdu baigė psichologijos studijas Maskvos psichologijos socialiniame institute – investavo savo laiką, jėgas, pinigus.
Jų išsilavinimas mūsų šalyje nepripažįstamas. Manyti, kad psichologijos galima mokytis nuotoliniu būdu, naivu.
Paprastai į mus kreipiasi žmonės tuomet, kai nori įsidarbinti valstybės tarnyboje ir jiems prireikia įrodyti išsilavinimą. Kartais to pareikalauja ir kiti darbdaviai.
Gautų diplomų nepripažįstame arba pripažįstame su išlygomis tokiu atveju, jei kyla įtarimų dėl studijuojant įgytų žinių ir gebėjimų, kuriuos liudija diplomas.
Kartais, kad diplomas būtų pripažintas, reikia išlaikyti specialų egzaminą. Dažnai egzaminuotojai būna priblokšti – jie negali suvokti, kaip tie žmonės galėjo įgyti aukštojo mokslo diplomą.
- Iš kokių požymių galima įtarti apgaulę?
- Problemų greičiausiai kils, jei studijos vyksta ne užsienio šalyje, kurioje veikia aukštoji mokykla, o Lietuvoje veikiančiame padalinyje.
Jei kyla įtarimų, kad susidūrėte su mokykla, kurios veikla gali būti nelegali, pareikalaukite jos atstovų parodyti leidimą užsiimti veikla mūsų šalyje.
Prireikus informacijos galima kreiptis ir į mus.
- Ko siekia užsienio aukštosios mokyklos, nelegaliai vykdydamos veiklą? Pasipelnyti?
- Kadangi išsilavinimas tampa preke, preke tampa ir tai liudijantys dokumentai.
* * *
200
Tiek tūkstančių Lietuvos jaunuolių studijuoja šalies aukštosiose mokyklose.