Nau­ji že­mės re­for­mos gū­siai nu­pū­tė ūki­nin­kų vil­tį

Ūki­nin­kams - įspė­ji­mo raš­tas

Sa­vo gim­ti­nė­je Tra­kų r. Pa­luk­nio kai­me ūki­nin­kau­ti pra­dė­jęs Ma­ri­ja­nas Dauk­še­vi­čius šie­met ti­kė­jo­si, kad sė­jos dar­bai jau vyks sa­vo­je že­mė­je. Iki tol pen­ke­rius me­tus arė, sė­jo, pri­žiū­rė­jo pa­sė­lius iš­nuo­mo­to­je že­mė­je. Tar­si per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus tren­kė raš­tas iš Tra­kų ra­jo­no že­mė­tvarkos sky­riaus.

„Va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.565 straips­niu Tra­kų ra­jo­no že­mė­tvarkos sky­rius įspė­ja, kad nuo 2008 06 25 nu­trau­kia 2003 11 04 Vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­tį Nr.013, pa­gal ku­rią Ma­ri­jan Dauk­še­vič iš­nuo­mo­tas 28 ha že­mės skly­pas (ka­dast­ri­nis Nr.7954/0002:264) Pa­luk­nio kai­me, Pa­luk­nio se­niū­ni­jo­je. Re­mian­tis ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais VĮ Vals­ty­bi­nio že­mė­tvarkos ins­ti­tu­to pa­reng­ta­me ir Vil­niaus ap­skri­ties vir­ši­nin­ko 2007 09 18 įsa­ky­mu Nr.2.3-9631 (79-61-4) pa­tvir­tin­ta­me Pa­luk­nio ka­dast­ro vie­to­vės že­mės re­for­mos že­mė­tvarkos pro­jek­to pa­pil­dy­me že­mės skly­pas su­pro­jek­tuo­tas tre­tie­siems as­me­nims. Nuo­sa­vy­bės tei­sės į mi­nė­tą že­mės skly­pą bus at­kur­tos pa­gal Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo 10 straips­nio 1 da­lies 1-10 punk­tuo­se nu­sta­ty­tą as­me­nų, įsi­gy­jan­čių že­mę, miš­ką ir van­dens tel­ki­nius, ei­liš­ku­mą“, - pa­ra­šė Tra­kų že­mė­tvarkos sky­riaus ve­dė­jas Al­gis Po­dre­zas ko­vo 26 die­ną.

Taip bu­vo nu­trauk­ta nuo­mos su­tar­tis, ku­rios ga­lio­ji­mo ter­mi­nas dar ne­pa­si­bai­gęs. Su­tar­tis ga­lio­ja iki šių me­tų lap­kri­čio 4 d. Ūki­nin­kas, kaip ir prieš tai pen­ke­rius me­tus, pa­si­ren­gė šių me­tų sė­jai. Ga­vęs įspė­ji­mą pa­si­me­tė - sė­ti ar ne.

Suž­lug­dy­tos vil­tys

M. Dauk­še­vi­čius pir­miau­sia nu­sku­bė­jo pas Pa­luk­nio se­niū­ni­jos že­mė­tvarkos spe­cia­lis­tą Sta­nis­la­vą Pet­re­vi­čių. Tas skės­čio­jo ran­ko­mis, te­pa­aiš­kin­da­mas, kad at­si­ra­do pre­ten­den­tas į grą­ži­na­mą že­mės nuo­sa­vy­bę, o to­kiems tei­kia­ma pir­me­ny­bė. Ūki­nin­kas ne kar­tą ir ne du bel­dė­si ir į Tra­kų že­mė­tvarkos sky­riaus ve­dė­jo A. Po­dre­zo du­ris. Ne­pra­mu­ša­ma sie­na. Taip ir ne­su­lau­kė ūki­nin­kas pa­aiš­ki­ni­mo, ko­dėl, ne­pa­si­bai­gus nuo­mos su­tar­ties ter­mi­nui, ji nu­trau­kia­ma. Juo­lab lauk­da­mas pa­tai­sy­to Vy­riau­sy­bės spren­di­mo dėl lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės jis daug kar­tų do­mė­jo­si, ar tik­rai jam ati­teks ta že­mė, ku­rią jis dir­ba ir ti­ki­si dirb­ti to­liau. Vi­si pa­rei­gū­nai uo­liai link­sė­jo gal­vo­mis, ti­kin­da­mi, kad jo­kių pro­ble­mų ne­tu­rė­tų kil­ti.

Ne­su­pra­to M. Dauk­še­vi­čius, kad si­tu­a­ci­ja ga­li keis­tis vi­sai dėl ki­to­kių prie­žas­čių. Tie­sa, jam įstri­go vie­no vei­kė­jo iš­kal­bin­gai ati­da­ry­tas ra­šo­mo­jo sta­lo stal­čius ir fra­zė: „Juk nie­ko ne­įdė­jai.“ Tai­gi, su­prask, ko čia vaikš­tai ir tei­sy­bių ieš­kai. Nie­kam ne­rū­pė­jo, kad Ma­ri­ja­nas - Pa­luk­nio kai­mo vai­kas, čia gi­męs, čia au­gęs, čia sa­vo šei­mą su­kū­ręs ir vai­kus už­au­gi­nęs bei triū­sęs tiek čia te­be­gy­ve­nan­čių tė­ve­lių že­mė­je, tiek iš­si­nuo­mo­to­je, ku­rią ti­kė­jo­si įsi­gy­ti. Jis, kaip ir dau­ge­lis, at­ga­vęs tė­vų že­mę, ku­rią pa­si­da­li­jo per­pus, su­vo­kė, kad tie ke­li hek­ta­rai jo­kių per­spek­ty­vų ne­at­vers. Rei­kė­jo pa­di­din­ti val­das, no­rint plė­to­ti pie­no ūkį. Da­bar ban­do­je - ke­lio­li­ka kar­vių. Ūkį pri­žiū­ri kar­tu su žmo­na. Ūki­nin­kas nu­si­pir­ko že­mės grą­ži­ni­mo iš­va­das, jas pri­sta­tė že­mė­tvarkai, kaip ir ki­tus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus. Bu­vo įra­šy­tas į ei­lę ir lau­kė, ka­da iš­nuo­mo­ta že­mė taps sa­va. Bet sa­va ji ne­ta­po.

Ly­gūs ir ly­ges­ni

Pa­gal Tra­kų že­mė­tvarkininkų ti­ki­ni­mus, ku­riais nai­viai pa­ti­kė­jo M. Dauk­še­vi­čius, Pa­luk­nio se­niū­ni­jo­je vi­si at­si­ė­mė sa­vo grą­žin­ti­ną že­mės nuo­sa­vy­bę, dau­giau pre­ten­den­tų nė­ra. Tad įra­šy­tas pa­gal ei­liš­ku­mą de­šim­tuo­ju kan­triai lau­kė šio pa­va­sa­rio. Tik jis at­sklei­dė ki­tą tie­są - tarp ly­gių esa­ma ir ly­ges­nių.

Pa­luk­nio se­niū­ni­jos že­mė­tvarkos spe­cia­lis­tas S. Pet­re­vi­čius, „ŪP” pa­klaus­tas, ko­kios bė­dos ka­muo­ja vyk­dant že­mės re­for­mą, at­sa­kė, kad di­džiau­sia bė­da- ma­ži že­mė­tvarkininkų at­ly­gi­ni­mai. Pa­klau­sus kon­kre­čiau, ko­dėl M. Dauk­še­vi­čiui ne­pa­vy­ko įgy­ti že­mės, at­sa­kė, kad at­si­ra­do ki­tas pre­ten­den­tas, įra­šy­tas pa­gal ei­liš­ku­mą de­vin­tuo­ju. Že­mė­tvarkininkas ne­si­ry­žo net pa­sa­ky­ti, kas tas pre­ten­den­tas. Pa­aiš­ki­no, kad ne­tu­ri tei­sės at­skleis­ti to­kią in­for­ma­ci­ją. Tie­są sa­kant, ji mums bu­vo ži­no­ma. Pre­ten­den­tas - to pa­ties Pa­luk­nio kai­mo gy­ven­to­jas Jo­nas Šos­ta­kas. Tik jo ten ir pė­dos at­ša­lu­sios - iš­vy­kęs už jū­rų ma­rių. Jo že­me pa­si­rū­pi­no, pa­sak S. Pet­re­vi­čiaus, įga­lio­tas at­sto­vas. Jis ir ta­po tuo pre­ten­den­tu, ku­riam dos­niai bu­vo at­rėž­tas Ma­ri­ja­no dir­ba­mo­sios že­mės ga­ba­las.

To­kią pir­me­ny­bę ga­vo ne vie­ti­nis gy­ven­to­jas, o vil­niš­kis Vik­to­ras Jun­da - UAB „Stie­bas“ va­do­vas. Jis ne­slė­pė, kad tu­ri daug že­mės, dar ne­ vi­są at­si­ė­męs. Tu­ri ne­ma­žai hek­ta­rų Šir­vin­to­se, bet da­lį nu­spren­dė per­kel­ti į Tra­kus, Lent­va­rį.

Su­si­ti­kęs su M. Dauk­še­vi­čiu­mi, V. Jun­da pra­si­ta­rė, kad šis ga­li dirb­ti že­mę - su­si­tars, iš­nuo­mos. Į Tra­kus pre­ten­duo­ja vi­sa Lie­tu­va Tra­kų že­mė­tvarkos sky­riaus ve­dė­jas A. Po­dre­zas šią si­tu­a­ci­ją api­bū­di­no la­ko­niš­kai. „Že­mės nuo­mos su­tar­tis jo­kios pir­me­ny­bės ne­su­tei­kia. Vyk­dant pro­jek­ta­vi­mo dar­bus nu­sta­ty­tas ei­liš­ku­mas. Nuo­mi­nin­kai ži­no­jo, kad, at­si­ra­dus pre­ten­den­tui su­si­grą­žin­ti nuo­sa­vy­bę, su­tar­tis bus nu­trauk­ta. Ren­giant Pa­luk­nio pro­jek­tą pa­aiš­kė­jo, kad že­mės ne­už­teks net ir de­šim­tos ei­lės pre­ten­den­tams. Pri­trū­ko že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės“, - aiš­ki­no A. Po­dre­zas. Že­mės pri­trū­ko be­veik 100 pre­ten­den­tų. „Mes juk ne­ga­li­me į Tra­kus su­kel­ti vi­sos Lie­tu­vos“, - pa­ti­ki­no že­mė­tvarkos sky­riaus ve­dė­jas.

Ma­no­ma, kad M. Dauk­še­vi­čiui tei­sė į že­mę ga­li bū­ti re­a­li­zuo­ta Rū­diš­kė­se ar Onuš­ky­je, kur yra lais­vos že­mės. Bet gal grą­žin­ti bu­vo ga­li­ma ten tiems pre­ten­den­tams, ku­rie nė ne­ma­no pa­tys dirb­ti že­mės?

Ūki­nin­kui, dir­bu­siam 28 ha že­mės plo­tą nuo 2000 m. ir su­da­riu­siam nuo­mos su­tar­tį, iki šiol ne­aiš­ku, ko­dėl jam ne­per­duo­ta nuo­sa­vy­bėn jo il­giau­sius me­tus dirb­ta že­mė. Nie­kas jam ne­at­sa­kė į klau­si­mą, iš kur at­si­ra­do pre­ten­den­tas, tu­rįs pir­me­ny­bę at­si­im­ti že­mę.

Nie­kam ne­rū­pė­jo ūki­nin­ko pro­ble­ma

Vil­niaus ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja M. Dauk­še­vi­čiui pa­reiš­kė: „At­si­žvel­giant į tai, kad nuo­mo­ja­mi že­mės skly­pai pri­ski­ria­mi lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­dui, Ma­ri­jan Dauk­še­vič nuo­mo­ja­mas že­mės skly­pas taip pat bu­vo įtrauk­tas į lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­dą.“ Tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba. Ki­taip ta­riant, kaip bu­vo iš pat pra­džių su­ma­ny­ta, taip ir įvy­ko. Pa­gal M.Dauk­še­vi­čiaus var­du pa­reng­tas iš­va­das že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės skly­pai jam bu­vo pa­siū­ly­ti rink­tis Tra­kų ra­jo­no ki­tų ka­dast­ro vie­to­vių esan­čia­me lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­de. Tuo tar­pu pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mą lais­vos že­mės fon­do že­mė, ku­rią iki šio įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo ne ma­žiau kaip dve­jus me­tus iš ei­lės nau­do­jo nu­sta­ty­ta tvar­ka sa­vo ūkius įre­gist­ra­vę ūki­nin­kai, ga­li bū­ti per­duo­da­ma nuo­sa­vy­bėn ne­at­ly­gin­ti­nai ly­gia­ver­čio plo­to tu­rė­tam že­mės plo­tui tik šią že­mę nau­do­jan­tiems ūki­nin­kams. Kaip­gi nu­ti­ko, kad įsta­ty­mai ta­po ne­be­ga­lio­jan­tys?

Ki­ta ver­tus, aki­vaiz­džiai ma­to­mas no­ras pa­kreip­ti įsta­ty­mo rai­dę ton pu­sėn, ku­ri nau­din­ga no­rin­tie­siems pa­si­pel­ny­ti iš že­mės re­for­mos pa­baig­tu­vių ago­ni­jos.

Ty­rė Sei­mo kon­tro­lie­riai

Šią pro­ble­mą ty­rė ir Sei­mo kon­tro­lie­riai. Jų dė­me­sys tą­syk nu­kry­po į Nau­jie­nų dur­pių tel­ki­nį. Tad 904 ha pa­te­ko į ge­rai iš­žval­gy­tą šio tel­ki­nio te­ri­to­ri­ją. Ar jis per­spek­ty­vus? Kas truk­do ati­duo­ti šias že­mes ūki­nin­kams? Gal „Bal­ti­jos hi­pod­ro­mai“? Iš tie­sų Pa­luk­nio ka­dast­ro vie­to­vė­je 454,2 ha že­mės plo­te pla­nuo­ja­ma reng­ti „Bal­ti­jos žir­gų lenk­ty­nių cen­tro spe­cia­lų te­ri­to­ri­jos pla­na­vi­mo pro­jek­tą“. Tad gal nuo to ir rei­kė­jo pra­dė­ti šią keis­tos is­to­ri­jos ty­ri­mo ver­si­ją?

Tra­kų r. Pa­luk­nio ka­dast­ro vie­to­vė­je esan­tis Nau­jie­nų dur­pių tel­ki­nys su vi­so­mis nau­din­go­sio­mis iš­ka­se­no­mis jau at­si­dū­ręs ne­nau­do­ja­mų tel­ki­nių te­ri­to­ri­jo­je. Tad ko­dėl čia ne­ga­li bū­ti for­muo­ja­mi že­mės skly­pai pa­gal at­ski­rą Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą? Tas tel­ki­nys iš­sa­miai iš­žval­gy­tas 1956-1957 me­tais, ta­čiau iki šiol ne­nau­do­ja­mas. Bu­vo su­gal­vo­tas pla­nas čia įreng­ti žir­gų lenk­ty­nių cen­trą, bet kon­kre­čių veiks­mų ne­si­im­ta. Re­gis, vėl at­gi­mė idė­ja? Ge­o­lo­gi­jos tar­ny­ba už­si­spy­ru­si ma­no, kad dur­pių tel­ki­nys ga­li bū­ti nau­do­ja­mas.

Pen­kias­de­šimt me­tų jo nie­kam ne­rei­kė­jo, o da­bar jau nau­dos? Tai ver­čia su­abe­jo­ti bū­ti­nu­mu vi­są dur­pių tel­ki­nio plo­tą iš­brauk­ti iš lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­do. Sei­mo kon­tro­lie­rė Vir­gi­ni­ja Pi­li­pa­vi­čie­nė, įsi­gi­li­nu­si į šį klau­si­mą, nu­spren­dė pa­reiš­kė­jo M. Dauk­še­vi­čiaus skun­dą pri­pa­žin­ti pa­grįs­tu. Ar įsi­klau­sys Vy­riau­sy­bė į jos pa­žy­mo­je nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes? Tai - jau ki­tas klau­si­mas, po ku­riuo sly­pi sa­vi in­te­re­sai ir net tai, ko­dėl, apei­nant ūki­nin­ką, pir­me­ny­bė bu­vo su­teik­ta ben­dro­vės va­do­vui. Be­je, jo ben­dro­vė dar­ba­vo­si prie sta­to­mų „Eu­ro­pos“, „Han­ner“, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­nio ir dau­ge­liu ki­tų gar­sių pa­sta­tų...

Ne tau, Ma­ri­ja­nai, žyd­ras dan­gus

Taip, gal­būt M. Dauk­še­vi­čius ir ne­bū­tų už­si­spy­ręs at­gau­ti sa­vo dir­ba­mos 28 ha že­mės, jei­gu ne­bū­tų pa­ju­tęs, kad yra ap­gau­di­nė­ja­mas. Jam iki šiol ne­aiš­ku, ko­dėl jo daug me­tų nuo­mo­ta že­mė bu­vo įtrauk­ta į lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­dą. Vi­si įsta­ty­mai, jų pa­tai­sos ro­dė, kad ši že­mė ne­ga­lė­jo tap­ti grą­žin­ti­na. Kas ir kaip ap­ga­vo ūki­nin­ką?

At­sa­ky­mų į šį klau­si­mą ga­li­me ieš­ko­ti tik in­te­re­sų san­kir­to­je at­si­dū­ru­sių bei spren­di­mus pri­iman­čių val­di­nin­kų gil­di­jo­je. Pa­rei­gū­nai ei­li­nį kar­tą pa­gūž­čios pe­čiais - juk vis­kas at­lik­ta pa­gal įsta­ty­mo rai­dę. Ži­no­me, kiek juo­dų dar­bų, re­mian­tis sau pa­lan­kių įsta­ty­mų rai­de, at­lik­ta. Ši pa­pa­sa­ko­ta is­to­ri­ja - ne iš­im­tis.