Nesileisk apgaunamas

Tai­gi bū­ti­na mo­ky­tis rink­tis pre­kes. Į ką pir­miau­sia kreip­ti dė­me­sį? Ži­no­ma, kad į kai­nas. Kaip daž­nai prieš ko­kias nors šven­tes „šluo­da­mi“ nuo len­ty­nų pre­kes pa­ste­bi­me, kad jos be kai­nų. To­kiu at­ve­ju rei­kia kreip­tis pas par­da­vė­ją kon­sul­tan­tą, kad su­ras­tų kai­ną. Dau­ge­ly­je par­duo­tu­vių įreng­ti spe­cia­lūs prie­tai­sai – jais nu­ske­na­vus pre­kės brūkš­ni­nį ko­dą pa­ro­do­ma kai­na.

De­ja, tai ži­no­ma ne kiek­vie­nam pir­kė­jui. Kai ka­da kai­na, ku­rią ro­do mi­nė­tas prie­tai­sas, ne­su­tam­pa su ka­sos če­kio kai­na. To­kiais at­ve­jais ka­si­nin­kė tei­si­na­si, esą „pre­kė per­kai­no­ta, ir mes ne­spė­jo­me pa­keis­ti kai­nos.“ Ta­da rei­kia ją įspė­ti, kad pir­kė­jas ga­li pa­skam­bin­ti į var­to­to­jų tei­sių gy­ni­mo tar­ny­bą. Pa­pras­tai ši­taip už­klup­ti par­da­vė­jai vė­liau il­gai at­si­pra­ši­nė­ja… Pir­kė­jas tu­ri tei­sę gau­ti pre­kę ta kai­na, ku­ri ant jos už­ra­šy­ta.

Dar vie­nas pir­kė­jų ap­gau­di­nė­ji­mo bū­das – dvi­gu­ba eti­ke­tė. Daž­niau­siai ant bui­ti­nės che­mi­jos pre­kių pa­kuo­tės su jau ne­be­ga­lio­jan­čiu var­to­ji­mo ter­mi­nu už­kli­juo­ja­ma nau­ja, ku­rio­je nu­ro­dy­ta vė­les­nė pa­ga­mi­ni­mo da­ta, tai­gi ir il­ges­nis nau­do­ji­mo lai­kas. Kai ka­da nau­ja eti­ke­tė kli­juo­ja­ma tie­siog ant se­no­sios.

Be­je, no­rė­da­mi nu­si­pirk­ti švie­žių, o ne va­ka­rykš­čių pie­no pro­duk­tų ar­ba duo­nos, ne­si­dro­vė­ki­te pa­si­raus­ti len­ty­no­je. Švie­ži ga­mi­niai su­de­da­mi to­liau, o prie­ky­je iš­dė­lio­tos se­nes­nės, bet dar ne­par­duo­tos pre­kės. Pa­tik­rin­ki­te, ir įsi­ti­kin­si­te. Bet ap­gau­ti ga­li ir at­si­skai­tant ka­so­je. Kai ve­ži­mė­lis tie­siog lūž­ta nuo pre­kių, ka­si­nin­kės tą pa­čią pre­kę „nu­skai­to“ ke­le­tą kar­tų. Dau­ge­lis pa­si­tu­rin­čių pir­kė­jų to­kios ap­gau­lės net ne­pa­ste­bi (gal jiems gė­da tik­rin­ti? – aut. past.), o par­duo­tu­vė gau­na pa­pil­do­mą pel­ną. Ne­si­dro­vė­ki­te pa­tik­rin­ti če­kio dar ne­nu­ė­ję nuo ka­sos, o ra­dę ne­tiks­lu­mų rei­ka­lau­ki­te grą­žin­ti pi­ni­gus ar­ba iš nau­jo su­skai­čiuo­ti. Su­pran­ta­ma, kad di­džiu­lė ei­lė pa­si­pik­tins jū­sų el­ge­siu, ypač kai pre­ky­bos cen­tre yra 20 ka­sų, o dir­ba tik ke­lios. Ne­si­jau­din­ki­te – jūs mo­ka­te sa­vo do­rai už­dirb­tus pi­ni­gus, ku­riuos iš jū­sų va­gia ne va­gys, o pres­ti­ži­nis pre­ky­bos cen­tras. Šiuo at­ve­ju ka­si­nin­kės tei­si­na­si: „At­si­pra­šau, aš ne­ty­čia, kaž­kas at­si­ti­ko“, „Ne tą pa­spau­džiau“ ir t. t.

O da­bar apie liau­dies mėgs­ta­mą pra­mo­gą – ak­ci­jas (nuo­lai­das) ir do­va­nas už pir­ki­nį. Nu­sta­ty­da­mi nuo­lai­das ko­kiai nors pre­kių gru­pei, pre­ky­bos cen­trai daž­nai pa­ka­bi­na ryš­kius žen­klus, jog vyks­ta ak­ci­ja, bet kai­nų ne­kei­čia. Dar vie­nas va­rian­tas – pre­kės kai­na pa­ke­lia­ma sa­vai­tę prieš ak­ci­ją, o vė­liau, pra­si­dė­jus ak­ci­jai, grą­ži­na­ma anks­tes­nė – tai ir yra va­di­na­mo­ji nuo­lai­da. Ar­ba kai­nos tie­siog pa­kei­čia­mos: pa­tei­kia­ma se­no­ji aukš­ta kai­na. O do­va­nos, pri­zai ir taš­kai už pre­kę įskai­čiuo­ja­mi į pre­kės kai­ną ir pa­den­gia par­duo­tu­vės nuos­to­lius už to­kias ak­ci­jas. Iš es­mės vi­si šie triu­kai to­kie pat se­ni, kaip ir va­di­na­mo­sios sa­vi­tar­nos par­duo­tu­vės. Ta­čiau liau­dis vis už­kim­ba ant šių kab­liu­kų. Sku­bė­da­mas re­tas kei­pia dė­me­sį į ke­lis eti­ke­čių sluoks­nius ant ar­ba­tos pa­kuo­tės ar­ba po­rą „pa­pil­do­mų“ bu­te­lių alaus, kaip do­va­ną už pir­ki­nį…

No­ri­si pa­mi­nė­ti fak­tą, ku­ris pas­ta­ruo­ju me­tu tie­siog ba­do akis. Pre­ky­bos cen­truo­se (ypač „Ma­xi­ma“) yra pre­kių su pa­si­bai­gu­siu ga­lio­ji­mo lai­ku sky­rius. Jų pa­kuo­tė­je nu­ro­dy­ta se­na kai­na, o ša­lia flo­mas­te­riu už­ra­šy­ta ma­žes­nė, bet at­si­skai­tant ka­so­je ka­si­nin­kė fik­suo­ja tą, ku­ri eti­ke­tė­je. Pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl, at­sa­ko: „Aš su­kly­dau“ ar­ba „Ką aš ži­nau, gal jūs pats už­ra­šė­te“ (!!!). Ta­da siun­čia pas ad­mi­nist­ra­to­rę, ku­ri grą­ži­na per­mo­kė­tus pi­ni­gus. O kiek žmo­nių gė­di­si at­si­im­ti sa­vo pi­ni­gus, ku­riuos aki­plė­šiš­kai va­gia stam­būs pre­ky­bos cen­trai.