***
– Tapote geriausiu populiariosios muzikos dainų tekstų autoriumi, ką jums tai reiškia?
– Neslėpsiu, kad ši naujiena paglostė mano savimeilę. Pirmiausia tai įvertinimas. Dabar esu ir apdovanotas, ir įpareigotas. Esu laimingas, kad galiu daryti tai, ką noriu, ir esu už tai įvertintas.
- Kada pradėjote kurti tekstus dainoms?
– Pirmuosius tekstus parašiau dar būdamas 18 metų. Jei pamenate, buvo tokia populiari jaunimo grupė „Mink taką“. Grupė ieškojo tekstų autoriaus – paskelbė konkursą. Aš laimėjau. Taip viskas ir prasidėjo.
– Kas jums tai – darbas?
– Ir darbas, ir gyvenimas. Man nereikia keltis anksti rytą, čiupti kastuvo ir, nespėjus suvalgyti pusryčių, bėgti į laukus. Myliu savo darbą. Tačiau būna dienų, kai tenka dirbti iki pat ryto. Kartais ir užmiegu su tušinuku rankoje, niūniuodamas dainos melodiją.
– Jūsų tekstai Lietuvoje praėjusiais metais buvo girdimi dažniausiai. Ar pats esate jais patenkintas?
– Didžiąja dalimi – taip. Visuomet stengiuosi rašyti taip, kad nei man pačiam, nei kitiems nebūtų dėl to gėda. Labiausiai vykę tie tekstai, kurie sukuriami iškart, beklausant muzikos – spontaniškai. Būna ir tokių atvejų, kai kūrybai nuotaika netinkama. Tuomet neprievartauju savęs ir nemėginu nieko sukurti. Tiesiog palieku tai kitai dienai. Niekada nerašau bet kaip, tik tam, kad parašyčiau. Žinoma, visada galima prie kažko prisikabinti, žvelgiant iš laiko perspektyvos visada galima padaryti geriau, bet iš dainos žodžių juk neišmesi.
– Jei galėtumėte rinktis, kokius tekstus kurtumėte?
– Aš galiu (juokiasi). Kuriu įvairių tekstų. Tik vieni labiau „matomi“, kiti ne. Mielai pakviesčiau jus į savo stalčių, kur mėtosi krūvos prirašytų lapų.
– Kas jums yra pats tekstas?
– Tekstas – tai žodžių upė, tekanti iš širdies. Gera girdėti, kai kas nors kartoja tavo žodžius, dainuoja kartu su tavimi. Tai pats didžiausias įvertinimas.
– Ką dar veikiate?
– Rašau knygą. Kol kas nenoriu pasakoti, kodėl ir apie ką.
– Koks jums yra geriausias kada nors sukurtas dainos tekstas?
- Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. Atsakysiu labai banaliai – tai priklauso nuo nuotaikos. Kartais koks nors tekstas tiesiog neiškrenta iš galvos – tuomet jis atsibosta ir, kad ir koks geras būtų, džiaugiesi pagaliau juo atsikratęs. Yra ir tokių tekstų, kurie praeina kaip rytas – palikdami gražų pėdsaką ir priversdami nusišypsoti arba rimtai susimąstyti.