Lie­tu­vos rakš­tis - pa­sta­tų griu­vė­siai

Kai iš Lie­tu­vos bu­vo iš­ves­ta ru­sų ka­riuo­me­nė, Plun­gė­je pas pa­žįs­ta­mą lan­kė­si ar­ti­mi gi­mi­nės iš JAV. Tarp sve­čių bu­vo vie­nas ka­riš­kis, ir jis la­bai pa­no­ro ap­žiū­rė­ti bu­vu­sią ra­ke­tų ba­zę ne­to­li Ša­tei­kių. Va­žiuo­jant ten ir at­gal sve­čias krai­pė gal­vą ir pik­ti­no­si: „Na, tie ru­sai - tik­ri bar­ba­rai. Pa­li­ko vien to­kius griu­vė­sius. Vaiz­das toks, lyg bū­tų vy­kęs ka­ras...“

Plun­gie­tis klau­sė­si ir ty­lė­jo. Jam bu­vo gė­da pa­sa­ky­ti, kad pa­ke­lė­se ma­ty­tas fer­mas, san­dė­lius, me­cha­ni­nes dirb­tu­ves su­grio­vė, su­nio­ko­jo ne ru­sų ka­rei­viai, o pa­tys lie­tu­viai. Sve­čiai iš­vy­ko taip ir ne­su­ži­no­ję tik­rų­jų grio­vė­jų. O bu­vu­sių že­mės ūkio ben­dro­vių, paukš­ty­nų pa­sta­tų griu­vė­siai iki šiol – ša­lies rakš­tis, ga­di­nan­ti Lie­tu­vos įvaiz­dį.

Su­nio­ko­ti pa­sta­tai ir ap­lin­ka ša­lia jų Lie­tu­vos kai­me vir­to kie­čių, var­na­lė­šų, us­nių ir ki­tų pik­tžo­lių ko­lo­ni­jo­mis. Liūd­niau­sia, kad iki šiol nie­kas ne­ga­li tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek hek­ta­rų už­ima griu­vė­siai ir pik­tžo­lių ko­lo­ni­jos. O jos tik­rai ne­ma­žos. Mat kai kur vie­na pik­tžo­ly­nų te­ri­to­ri­ja už­ima ke­lis hek­ta­rus. Tuo įsi­ti­ki­no­me ne kar­tą drau­ge su Kė­dai­nių r. sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ju An­ta­nu Žvi­ku ap­žiū­rė­ję ke­lių ra­jo­no se­niū­ni­jų griu­vė­sius ir pik­tžo­ly­nus gre­ta jų.

Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus, sve­čiuo­da­ma­sis Šve­di­jo­je, Kė­dai­nių r. Tis­kū­nų kai­mo ūki­nin­kas Ri­čar­das Rei­ker­tas ap­lan­kė pa­vyz­di­nę stru­čių fer­mą. Ta­da ir jam ki­lo min­tis au­gin­ti šiuos eg­zo­ti­nius paukš­čius sa­vo ūky­je. At­si­ra­do tik vie­na pro­ble­ma: kur juos įkur­din­ti? Ūki­nin­kui pa­si­se­kė, jis nu­si­pir­ko pa­sta­tą, ku­ris, žlu­gus vie­tos že­mės ūkio ben­dro­vei, už pa­jus ati­te­ko bu­vu­siems šios ben­dro­vės žem­dir­biams.

Da­bar šia­me pa­sta­te įsi­kū­ręs gau­sus bū­rys stru­čių. Ra­jo­ne yra ir dau­giau pa­vyz­džių, kur iš­li­ko se­nos fer­mos, ki­ti pa­sta­tai. Vie­nur jie per­tvar­ky­ti ir pri­tai­ky­ti ki­toms reik­mėms, ki­tur ir to­liau nau­do­ja­mi pa­gal pa­skir­tį. Štai ūki­nin­kas Jo­nas Tal­man­tas Ku­džio­ny­se bu­vu­sia­me kiau­li­džių kom­plek­se įren­gė san­dė­lius ir ga­ra­žus. Lan­čiū­na­vo­je gar­sė­jan­tys dar­ži­nin­kai Vid­man­tas Gir­dzi­jaus­kas ir Vid­man­tas Kve­da­ras se­nus pa­sta­tus pa­ver­tė mo­der­nio­mis dar­žo­vių sau­gyk­lo­mis. O ūki­nin­kė Er­len­da Turs­kie­nė kar­tu su Ri­čar­du Ru­šu nu­si­pir­ko di­de­lę kar­vi­dę. Ją mo­der­ni­za­vo ir da­bar čia lai­ko stam­bią kar­vių fer­mą.

De­ja pa­na­šiais pa­vyz­džiais ra­jo­nas ne­ga­lė­tų iš­gar­sė­ti. Dau­gu­ma že­mės ūkio ben­dro­vių pa­sta­tų dar stūk­so - su­griau­ti, su­nio­ko­ti.

2004 m. ru­de­nį Kė­dai­nių r. sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus (ŽŪS) va­do­vai ir spe­cia­lis­tai Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­ra­šy­mu iš es­mės pa­tik­ri­no žlu­gu­sių ŽŪB pa­sta­tus. Jie ap­lan­kė ir vi­sas vie­tas, kur stūk­so griu­vė­siai, pa­bu­vo­jo ten, kur iš pa­sta­tų li­kę tik pa­ma­tai, pa­sken­dę pik­tžo­lių tan­ku­my­nuo­se. Šių pik­tžo­lių plo­tai ta­po sa­vo­tiš­ka žem­dir­bių rykš­te. Mat au­gin­ti ša­lia pik­tžo­lių ži­di­nių bet ko­kia kul­tū­rą pa­pras­čiau­siai ne­ap­si­mo­ka: kaip mat šva­rūs lau­kai ap­au­ga pik­tžo­lė­mis. O nau­do­ti bran­gias prie­mo­nes toms pik­tžo­lėms iš­nai­kin­ti ir­gi ne­ap­si­mo­ka.

„La­biau­siai su­nio­ko­ti pa­sta­tai, kur ben­dro­vės ban­kru­ta­vo ir teis­mo spren­di­mu bu­vo pa­skir­ti ad­mi­nist­ra­to­riai, - ir da­bar to­kia ŽŪS ve­dė­jo A. Žvi­ko nuo­mo­nė. - Sko­loms pa­deng­ti jie pi­giai par­da­vi­nė­jo tur­tą ir ne­svar­bu kam - vie­ti­niam so­die­čiui ar žmo­gui, at­vy­ku­siam iš sve­tur. Bū­tent tie sve­ti­mi pir­kliai ir pri­da­rė dau­giau­sia niek­šy­bių.

Kaip pa­vyz­dį ŽŪS ve­dė­jas mi­nė­jo Gu­džiū­nus, kur ga­lin­gas kiau­lių kom­plek­sas var­žy­ti­nių me­tu par­duo­tas tik už 7644 Lt. Iš to kom­plek­so pir­kė­jas, pri­sis­ta­tęs ver­sli­nin­ku iš Rad­vi­liš­kio ra­jo­no, pa­si­ė­mė tai, ką ga­lė­jo, o ga­lin­gi ir la­bai sto­ri gelž­be­to­ni­niai pa­ma­tai, kai kur ne­įveik­tos sie­nos taip ir li­ko sty­ro­ti. Tuos griu­vė­sius, ypač pa­ma­tus, su­tvar­ky­ti ir ap­lin­ką pa­vers­ti dir­ba­mą­ja že­me, eks­per­tų nuo­mo­ne, pri­reik­tų šim­tus tūks­tan­čių li­tų.

Nors vi­sa tai tu­rė­jo pa­da­ry­ti sta­ti­nio sa­vi­nin­kas, ku­rio iki šiol nie­kas ne­su­ran­da. Pa­sak A. Žvi­ko, griu­vė­sių ne­bū­tų tiek daug, jei pa­sta­tų grio­vi­mo ei­ga bū­tų bu­vu­si kon­tro­liuo­ja­ma.

Ta­čiau dėl to šian­dien de­rė­tų kal­tin­ti ra­jo­nų ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ras. Kai 1994 m. bu­vo pa­keis­tas ir pa­pil­dy­tas Že­mės ūkio ben­dro­vių įsta­ty­mas, sky­ręs ne­ma­žai dė­me­sio eko­lo­gi­niam te­ri­to­ri­jų su­tvar­ky­mui, 1995-ųjų ko­vą. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja sa­vo re­gio­nų de­par­ta­men­tams iš­siun­ti­nė­jo šio įsa­ky­mo pa­pil­dy­mo iš­aiš­ki­ni­mą ir įpa­rei­go­jo ra­jo­nų ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ras kon­tro­liuo­ti, kad bū­tų vyk­do­mos vi­sos mi­nė­to įsta­ty­mo nuo­sta­tos. Ne­nor­ma­lu, kad iš­par­duo­dant pa­sta­tus ir pa­si­ra­šant par­da­vi­mo-pir­ki­mo su­tar­tis ne­bu­vo įpa­rei­go­ti da­ly­vau­ti se­niū­ni­jų at­sto­vai. O da­bar, kai tie griu­vė­siai vi­siems - sa­vo­tiš­kas ša­šas, kal­ti­na­mi se­niū­nai, kad jie ne­tvar­ko sa­vo te­ri­to­ri­jų. Ar tai tei­sin­ga?

Tą­kart ko­mi­si­jos na­riai su­skai­čia­vo net 152 ob­jek­tus, ku­rių griu­vė­siams, pa­ma­tams pa­nai­kin­ti, ap­lin­kai tin­ka­mai su­tvar­ky­ti bū­tų rei­kė­ję ar­ti 8 mln. Lt. Be to, jie su­ra­do net 53 ob­jek­tus, ku­rie ne­tu­rė­jo sa­vi­nin­ko. Ir nie­ko čia keis­to. Pa­pras­čiau­siai tie ob­jek­tai ne­bu­vo įfor­min­ti, kaip pri­klau­so. O kai že­mės ūkio ben­dro­vės su­by­rė­jo, jie taip ir li­ko nie­kie­no.

Ta­da bu­vo pa­skai­čiuo­ta, kad tam, jog ra­jo­ne kaip dū­mas iš­nyk­tų vi­si griu­vė­siai, pa­sta­tų pa­ma­tai ir vie­toj tų at­si­ras­tų dir­ba­mo­ji že­mė, tek­tų iš­leis­ti ne ma­žiau kaip 10 mln. Lt. Tuos duo­me­nis sky­rius per­da­vė Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai.

Ma­tyt, pa­na­šūs duo­me­nys gau­ti iš vi­sų sa­vi­val­dy­bių ir jie pri­ver­tė su­klus­ti ne tik ŽŪM, bet ir Vy­riau­sy­bę, ku­ri pa­kei­tė 2004 m. ge­gu­žės 26 d. nu­ta­ri­mą Nr.634, ypač tre­či­ą­jį to nu­ta­ri­mo sky­rių „Tur­to, ku­ris ne­tu­ri sa­vi­nin­ko (ar sa­vi­nin­kas ne­ži­no­mas), ap­skai­ty­mas“ (Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas Nr. 970 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2004 m. ge­gu­žės 26 d. nu­ta­ri­mo Nr. 634 „Dėl be­šei­mi­nin­kio, kon­fis­kuo­to, vals­ty­bės pa­vel­dė­to, į vals­ty­bės pa­ja­mas per­duo­to tur­to, daik­ti­nių įro­dy­mų ir ra­di­nių per­da­vi­mo, ap­skai­ty­mo, sau­go­ji­mo, re­a­li­za­vi­mo, grą­ži­ni­mo ir pri­pa­ži­ni­mo at­lie­ko­mis tai­syk­lių pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pri­im­tas 2005 rug­sė­jo 5 d.). O 2005 m. rug­sė­jo 16 d. ap­lin­kos mi­nist­ras pa­ra­šė įsa­ky­mą, ku­riuo bu­vo pa­tvir­tin­tos sta­ti­nių, ne­tu­rin­čių sa­vi­nin­kų (ar ku­rių sa­vi­nin­kai ne­ži­no­mi) są­ra­šų, ap­skai­tų ak­tų, jų re­gist­rų ir ki­tų do­ku­men­tų pil­dy­mo for­mas, skel­bi­mų tvar­ką.

„Tas nu­ta­ri­mas ir įsa­ky­mas – reik­lūs do­ku­men­tai ir juos įvyk­dy­ti nė­ra taip pa­pras­ta, - tei­gė Kė­dai­nių r. sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­to tar­ny­bos vyr. spe­cia­lis­tė Dai­va Ra­ma­naus­kie­nė, ku­riai pa­ti­kė­ta tvar­ky­ti vi­sus rei­ka­lus, su­si­ju­sius su ra­jo­ne esan­čiais griu­vė­siais ir pa­sta­tais, ne­tu­rin­čiais sa­vi­nin­kų. - Vien tai, kad bū­ti­na apie ob­jek­tus, ne­tu­rin­čius sa­vi­nin­kų, tris kar­tus skelb­ti spau­do­je (ne ma­žiau kaip kas 3 mėn., vie­nas bū­ti­nas res­pub­li­ki­nė­je), ro­do di­de­lius biu­ro­kratinius bar­je­rus ir il­gi­na vi­są pro­ce­dū­rą.

Ir tai tik vie­nas iš dau­ge­lio rei­ka­la­vi­mų. Svar­biau­sia, kad pa­sta­tus, ne­tu­rin­čius sa­vi­nin­kų, pri­pa­žin­tų teis­mas. Vi­sa tai tu­ri pa­tvir­tin­ti ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba.

Pa­sak D. Ra­ma­naus­kie­nės, šiuo me­tu ra­jo­ne jau už­re­gist­ruo­tas 191 ob­jek­tas, ku­ris ne­tu­ri šei­mi­nin­ko. Šių me­tų va­sa­rio 6 d. Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 14 sta­ti­nių jau pri­pa­ži­no be­šei­mi­nin­kiu tur­tu ir per­da­vė juos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ži­nion. Šių me­tų ba­lan­džio 25 d. Kė­dai­nių r. sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba 11 tų sta­ti­nių nu­spren­dė nu­ra­šy­ti. Ki­tus tris ke­ti­na­ma par­duo­ti. Jau ir pir­kė­jų at­si­ran­da. Be to, ta­ry­ba įpa­rei­go­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Ovi­di­jų Ka­čiu­lį pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie lik­vi­duo­ja­mą tur­tą Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai ir Vals­ty­bi­nei te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos.

„Mums in­for­ma­ci­jos ne­pa­kan­ka, - kal­bė­jo Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos (VTPS) Sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas Bro­nis­lo­vas Da­se­vi­čius. - Bū­ti­na pa­teik­ti są­ra­šą pir­miau­siai griau­na­mų ob­jek­tų, nu­ro­dy­ti su­mą tiems dar­bams at­lik­ti.

VTPS nuo 2006 m. kas­met ski­ria maž­daug po 2 mln. Lt griu­vė­siams su­nai­kin­ti. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, 2006 m. tas lė­šas ne­ga­lė­jo pa­nau­do­ti pa­gal pa­skir­tį, nes nė vie­na sa­vi­val­dy­bė ne­bu­vo pa­tei­ku­si są­ra­šo ob­jek­tų, ku­riuos reik­tų su­tvar­ky­ti. 2007 m. Vy­riau­sy­bės biu­dže­to lė­šo­mis Pa­gė­gių, Skuo­do, Šiau­lių r., Ra­sei­nių sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se bu­vo nu­griau­ta 19 ob­jek­tų bei su­tvar­ky­ta ap­lin­ka.

„Keis­ta, bet sa­vi­val­dy­bės tik ver­kia, kad ne­tu­ri pi­ni­gų griu­vė­siams su­tvar­ky­ti, ta­čiau pa­čios nie­ko ne­da­ro ir kas pik­čiau­sia – vėž­lio tem­pais tvar­ko rei­kia­mus do­ku­men­tus, kad tuos dar­bus at­lik­tu­me mes, sam­dy­da­mi ran­go­vus, - pik­ti­no­si B. Da­se­vi­čius. - Ne iš­im­tis ir Kė­dai­nių sa­vi­val­dy­bė. - Jei ji vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus bū­tų pa­tei­ku­si iki Nau­jų­jų me­tų, re­a­lūs dar­bai bū­tų vyk­do­mi šie­met. Da­bar vi­sa tai nu­si­tęs 2009 m... Pa­sak B. Da­se­vi­čiaus, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je jau pa­aiš­kė­jo, kad yra apie 5,5 tūkst. sta­ti­nių, ku­rie ne­tu­ri sa­vi­nin­kų, ar tie sa­vi­nin­kai ne­ži­no­mi.

Tie­sa, jei vi­si bu­vę pa­sta­tai teis­mų bus pri­pa­žin­ti be­šei­mi­nin­kiu tur­tu ir kas­met jam tvar­ky­ti bus ski­ria­ma tik po 2 mln. Lt, griu­vė­siams lik­vi­duo­ti ir pa­vers­ti juos dir­ba­mą­ja že­me pri­reiks ma­žiau­siai 250 me­tų!