Tarp partijų, kurios turi perspektyvą įveikti 5 proc. barjerą rinkimuose
į Seimą, didžiausia parama, bent jau iki korupcijos skandalo Vilniaus
savivaldybėje, galėjo džiaugtis „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas
Paksas, jaudintis dėl mažiausios - socialdemokratų vadovas premjeras
Gediminas Kirkilas.
Tai rodo BNS užsakymu bendrovės RAIT balandžio 4-10 dienomis atlikta
apklausa.
69,7 proc. respondentų atsakė, kad pasitiki partijos, už kurią balsuotų,
vadovybe (visiškai pasitiki 14,5 proc., pasitiki - 55,2 proc.).
Ketvirtadalis apklaustųjų nei pasitiki, nei nepasitiki savo favoričių
vadovais, 5,3 proc. - nepasitiki.
„Tvarkos ir teisingumo“ vadovybe iki balandžio 23 dieną atliktos STT
operacijos Vilniaus miesto taryboje, per kurią įtarimai korupcija pareikšti
trims šios partijos atstovams, įskaitant partijos pirmininko pavaduotoją
Evaldą Lementauską, apklausos metu pasitikėjo 88,4 proc. ketinančių balsuoti
už šią partija (visiškai pasitikėjo 25,2 proc., pasitikėjo 63,2 proc.). 9,7
proc. buvo nei pasitikinčių, nei nepasitikinčių, 1,9 proc. - nepasitikinčių.
Dideliu rėmėjų pasitikėjimu gali džiaugtis ir Darbo partijos vadovybė,
kurios lyderis Viktoras Uspaskichas yra įtariamas finansinėmis
machinacijomis ir tik neseniai pakeitė namų areštą į 1,5 mln. litų užstatą
ir pasižadėjimą neišvykti. Darbo partijos vadovybe pasitiki 77,3 proc.
ketinančiųjų balsuoti už šią partiją (visiškai pasitiki 21,6 proc., pasitiki
55,7 proc). 16,9 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 5,8 proc. - nepasitiki.
Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Tėvynės
sąjungos vadovybe pasitiki 68,5 proc. ketinančiųjų balsuoti už šią partiją
(visiškai pasitiki 12,7 proc., pasitiki - 55,8 proc.). 29,4 proc. nei
pasitiki, nei nepasitiki, 2,1 proc. - nepasitiki.
Premjero G.Kirkilo vadovaujamų socialdemokratų vadovybe pasitiki 52,5
proc. ketinančiųjų balsuoti už šią partiją (visiškai pasitiki 8,9 proc.,
pasitiki - 43,6 proc.). 35,5 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 12 proc. -
nepasitiki.
Pasitikėjimo partijų lyderiais tyrimas buvo atliekamas drauge su ketinimų
balsuoti per Seimo rinkimus tyrimus. Pastarasis parodė, kad jei Seimo
rinkimai Lietuvoje vyktų artimiausią savaitgalį, už opozicinius populistus
„darbiečius“ balsuotų 9,7 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų - daugiau nei
prieš mėnesį, kai tokių buvo 8,1 proc.
Kita opozicinė populistų partija „Tvarka ir teisingumas“ per mėnesį
pakilo iš ketvirtos į antrąją reitingų vietą ir dabar galėtų tikėtis 6,9
proc. apklaustųjų paramos (prieš mėnesį - 5,9 proc.).
Dešinioji opozicinė Tėvynės sąjunga, prieš mėnesį buvusi antra,
smuktelėjo viena pakopa žemyn ir dabar pretenduotų į 6,5 proc. (7,6 proc.)
apklaustųjų paramos.
Valdantieji socialdemokratai iš prieš mėnesį užimtos trečios pozicijos
yra nustumti į ketvirtąją ir su 5,9 proc. (7,3 proc.) ketinančių balsuoti už
ją užbaigia sąrašą tų partijų, kurios įveiktų 5 proc. barjerą, kad patektų į
parlamentą pagal proporcinę rinkimų sistemą.
Trečdalis apklaustųjų nėra apsisprendę, už kurią partiją balsuotų,
ketvirtadalis teigė, jog nebalsuotų Seimo rinkimuose.
Už 5 proc. ribos lieka valstiečiai liaudininkai su 2,9 proc., Naujoji
sąjunga - 2,8 proc., liberalcentristai - 1,5 proc., krikdemai ir Pensininkų
partija - po 1,4 proc. bei nė procento nesurinksiančios „Jaunoji Lietuva“ -
0,7 proc., Lenkų rinkimų akcija - 0,6 proc., Rusų sąjunga - 0,5 proc.,
Centro partija ir Liberalų sąjūdis - po 0,3 proc. bei Pilietinės
demokratijos partija - 0,1 proc.
Tiesioginio interviu būdu buvo apklausti 1040 nuolatinių Lietuvos
gyventojų, kurių amžius 15-74 metai.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks šiemet spalio 12-ąją. Pagal proporcinę
rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje
rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje
daugiamandatėje apygardoje - jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą,
bet už konkrečius asmenis.
Iš viso Seime yra 141 vieta.