Dar kelis kartus daugiau – išperkamosios nuomos (lizingu), banko kredito ar savo lėšomis. Deja, šiandien agrotechnikos parko modernizavimo procesas ėmė buksuoti – Europa pristigo naujų žemės ūkio mašinų.
Oficialiai skelbiama, kad daugiau nei du trečdaliai Lietuvos žemės ūkio technikos pasenusi ir susidėvėjusi. Todėl jau pirmaisiais nepriklausomybės metais žemdirbiai graibstė iš Vakarų šalių gausiai gabentus net ir gerokai naudotus, bet pigius traktorius, kombainus, sėjamąsias ir kitas mašinas. Kai kurie stambesni ūkininkai įsigijo ir šiek tiek naujos technikos. Tačiau daugiausia jos pradėta pirkti atsivėrus ES paramos fondams.
Vakarų firmų traktoriai ir kombainai labai modernizuoti, kai kurių modelių net su kompiuterine įranga, užprogramuojami konkrečiam darbui. Tokia šiuolaikiška technika yra labai brangi ir ne kiekvienas žemdirbys gali jos įsigyti net su ES ar valstybės parama. Bet vis dėlto ją perka ir pasinaudojant parama, ir net savo lėšomis.
UAB „Ivabaltė“, prekiaujanti bene brangiausiais ir, žinoma, moderniausiais traktoriais „Fendt“, pernai pardavė 60 naujų. Šios bendrovės vadybininko Dainiaus Šišlavo duomenimis, 30 nupirkta pasinaudojant ES parama, 20 – padedant įvairioms kreditavimo įstaigoms bei išperkamosios nuomos bendrovėms ir 10 traktorių įsigyta už savas lėšas.
Panašiai prekiauta ir suomiškais „Valtra“ traktoriais, kurių 2007 m. parduota 112, iš jų 62 nupirkti pasinaudojant ES parama, 20 – išperkamąja nuoma, 30 – savo lėšomis.
Pasak AB „Lytagra“ komercijos direktoriaus Juozo Kalinausko, 54 proc. „New Holland“ traktorių pirkėjų pasinaudojo ES parama, 26 proc. skolinosi iš bankų, 11 proc. pirko išperkamosios nuomos būdu, o 9 proc. pirkėjų traktorius įsigijo savo lėšomis.
Pirmaujanti rinkoje tarp Vakarų firmų traktoriais prekiaujančių įmonių UAB „DOJUS agro“ 2007 m. mūsų žemdirbiams pardavė 225 naujus „John Deere“ traktorius. Šios bendrovės generalinio direktoriaus Audriaus Kavaliausko duomenimis, pasinaudojant ES parama nupirkta trečdalis minėto skaičiaus traktorių, tiek pat įsigyta savo lėšomis, likusioji dalis – imant bankų kreditus.
Prekiautojai žemės ūkio technika abejoja, ar tik nepradės mažėti naujos technikos pirkimai naudojantis ES parama. Mat kai kurie net ir stambesni bei vidutiniai ūkininkai nesiryžta siekti paramos dėl, jų nuomone, pernelyg biurokratiškos sistemos. Tiesa, dabar ji šiek tiek supaprastinta. Tačiau prie daugelio reikalavimų šiemet prisidėjo dar vienas – pretendentai gauti ES paramą privalo apdrausti savo pasėlius, o tai susiję su nemažomis lėšomis. Bet ir apdraudęs pasėlius ūkininkas nėra garantuotas, kad jam bus skirta parama. Verslo plano atmetimo atveju dingsta visos lėšos, išleistos projektui ir kitiems dokumentams parengti. Be to, perkant naujus traktorius, kombainus ar kitas žemės ūkio mašinas, žemdirbiams kompensuojama iš ES paramos fondų lėšų 40-50 proc. kainos. Likusią dalį jie sumoka patys. O ta likusioji dalis, jeigu perkamas, pavyzdžiui, galingas traktorius, būna tokio dydžio, už kurią galima būtų nusipirkti naują „Belarus“ traktorių. Juolab kad dabar jų varikliai atitinka ekologinius ES reikalavimus. Juos perkantiesiems taip pat teikiama ES arba iš šalies nacionalinio biudžeto parama.
Minsko traktorių gamyklai Lietuvoje atstovaujančios ŽŪB „Džeirana“ valdybos pirmininko Valdemaro Jaciko duomenimis, ši bendrovė pernai pardavė apie 1,5 tūkst. „Belarus“ traktorių. Tai tris kartus daugiau negu „John Deere“, „Valtra“, „New Holland“ ir „Fendt“ kartu paėmus.
Tačiau „Belarus“ traktorių populiarumą lemia ne vien tik kaina, bet ir pokyčiai žemės ūkio technikos rinkoje. Šakių r. UAB „Audrokesta“ vadovo Audriaus Mockaičio manymu, žemės ūkio technikos stygius pasireiškė staiga, pasikeitus Rusijos agrarinei politikai ir dėl to atsivėrus labai plačiai Rytų rinkai. Tai jaučiama ir mūsų šalyje.
„Šiais metais turime daugiau užsakymų negu pernai per tą patį laikotarpį. Gamintojai jau nespėja gaminti. Pavyzdžiui, šiandien užsisakius 200 AG ar galingesnį „Fendt“ traktorių be didesnės garantijos geriausiu atveju galima tikėtis jo sulaukti rudenį. Mažesnės galios „Fendt“ traktorių galime pasiūlyti ir dabar, bet galingiausių – tik kitąmet“, - aiškino padėtį UAB „Ivabaltė“ vadybininkas inžinierius D. Šišlavas.
„Valtra“ traktorių gamyklai Lietuvoje atstovaujančios UAB „Rovaltra“ direktoriaus Romualdo Trainaičio teigimu, suomiai per metus pagamina 10 tūkst. traktorių, o jau šių metų pradžioje buvo užsakyta 4,5 tūkst. Pastebėjęs smarkiai didėjančią traktorių paklausą, R. Trainaitis Naujųjų metų išvakarėse šiems metams papildomai užsakė 40 „Valtra“ traktorių, „į sandėlį“. Tačiau ten neteks jų laikyti – per pirmąsias 15 šių metų dienų jo vadovaujama bendrovė gavo 46 ūkininkų paraiškas „Valtra“ traktoriams pirkti. „Rovaltros“ vadovas „ŪP“ sakė, kad gavęs gamyklos pranešimą, jog jau parengta 120 traktorių siunta į Lietuvą.
AB „Lytagra“ komercijos direktorius J. Kalinauskas „ŪP“ sakė, kad „New Holland“ kompanija taip pat reikalauja užsakyti iš anksto pageidaujamą traktorių kiekį. Jiems tai būtina žinoti planuojant metinės gamybos apimtis. Tačiau jeigu einamaisiais metais atsiranda papildomai paraiškų, AB „Lytagra“ jas priima ir gali pateikti traktorius per tris mėnesius. Ir visai nesvarbu, kiek bus tokių paraiškų. Bet vis dėlto geriausia žemės ūkio mašinų pirkimus planuoti iš anksto, o ne maldauti, kai prireikia.
UAB „Dotnuvos projektai“ komercijos direktorius Rimvydas Brazauskas pripažįsta, kad padėtis žemės ūkio technikos rinkoje blogėja – paklausa jau didesnė už pasiūlą, tačiau jis jos nedramatizuoja. „Mes prekiaujame naujais „Case“ firmos traktoriais. Nepaisant padidėjusios paklausos, mūsų bendrovė gali parūpinti traktorių visiems, kam ir kiek tik reikia.
Tačiau būtina užsisakyti iš anksto, nes „Case“ firma gamina traktorius pagal užsakymus. Užsakymų įvykdymo terminai priklauso nuo traktoriaus modelio. Vieni jų gaminami Amerikoje, kiti – Italijoje ir Austrijoje. Savaime suprantama, traktoriaus iš JAV teks laukti pusmetį, o iš Europos – greičiau. Bet rimtai ūkininkaujantys žemdirbiai iš anksto žino, ko jiems kada reikės. Labai reti atvejai, kai prašoma tuojau pat parūpinti naują traktorių. Tokiems ūkininkams siūlome iš mūsų bendrovės išsinuomoti naudotą traktorių, kol jam pagamins naują. Reikia pasakyti, kad pas mus jau nusistovėjusi išankstinių užsakymų tvarka“, - „ŪP“ aiškino traktorių pardavimo sąlygas R. Brazauskas. Jo pastebėjimu, sumažėjo naudotos technikos paklausa. Tikriausiai todėl, kad dabar ji vežama ne bet kokia pasitaikiusi, o tinkama naudoti, kuri po garantinio remonto taip pat nepigi. O perkant naudotą techniką neteikiama nei ES, nei nacionalinė parama. Dažniausiai naudota technika kainuoja tiek, kiek reikia pridėti prie ES teikiamų lėšų. Tad geriau pirkti naują. Tiesa, šiais metais įsigaliojęs reikalavimas drausti pasėlius gali pakoreguoti naujos ir naudotos technikos pirkimo santykį. Tačiau rinkos ekspertų teigimu, naujos technikos paklausa Europoje didėja. Ir tai riboja pasirinkimo galimybes. Ko gero, netolimoje ateityje pritrūks ir „Belarus“ traktorių. ŽŪB „Džeirana“ vadovas V. Jacikas „ŪP“ sakė, kad neseniai į jo vadovaujamą bendrovę buvo atvykę „Belarus“ traktorių pirkėjų iš... Kazachstano.