„Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų
žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade. Ar jiems kelti turėjome
partnerių Europoje? Niekam ne paslaptis, kad teisinių ginčų su Rusija turi
ir Didžioji Britanija. Taigi britai galėjo padėti, su jais reikėjo dirbti.
Bet mūsų ambasadorius šioje šalyje rengia per daug priėmimų, tad jam nelieka
laiko sąveikauti su britų Užsienio reikalų ministerija“, - dienraščiui
„Lietuvos žinios“ teigė M.Starkevičiūtė.
Kitas klausimas, pasak M.Starkevičiūtės, „Družbos“ naftotiekis ir
žaliavos tiekimas turėjo rūpėti ir Lenkijai, kurios kompanija „PKN Orlen“
valdo Lietuvos naftos bendrovę „Mažeikių nafta“.
„Ar tik lietuviams yra svarbu, kad nafta ten tekėtų. Gal tai svarbu ir
Lenkijai? Kodėl šio klausimo pateikimas nekoordinuotas su Lenkija? Kodėl
likome vieni?“, - svarstė europarlamentarė.
Paklausta, ar ES apie minėtas problemas negalima kalbėti ir vienu balsu, M.Starkevičiūtė teigė, kad tokiu požiūriu ir pasireiškia Lietuvos provincialumas.
Jos nuomone Lietuva neatlieka vadinamųjų namų darbų t. y. per mažai
bendrauja personalijų lygiu, kad išaiškintų šaliai aktualias problemas.
Pasak europarlamentarės, susikoncentravimas į priėmimus ar viešuosius
ryšius, o ne tylų diplomatinį bendradarbiavimą kuria Lietuvos kaip
izoliacionistės įvaizdį, kuri nieko niekam nesako, o staiga iššoka su
kažkokiomis iniciatyvomis.
„Ir šiuo atveju geri Lietuvos ketinimai atrodo keistai tik todėl, kad
mūsų diplomatija neieškojo partnerių. Galime kalbėti ir vieni, tačiau
sutikime, kai kartu kalba visos ES šalys, tai Rusijos reakcijos ir
sprendimai taip pat kitokie. Nesakau, kad yra blogai, kai mūsų URM gina
vertybes, tačiau tai reikia daryti kartu su partneriais“, - priekaištavo
M.Starkevičiūtė.
Praėjusią savaitę Liuksemburge įvykusiame Bendrųjų reikalų ir išorinių
santykių tarybos posėdyje Lietuva teigė, kad Slovėnijos pasiūlytame ES
mandate deryboms su Rusija nėra atsižvelgta į šaliai rūpinčius klausimus ir
blokavo jo priėmimą.