Civilinės bylos nagrinėjimas iki Europos Bendrijų Teisingumo Teismo
prejudicinio sprendimo gavimo sustabdytas. Tai reiškia, kad mažametė L.Rinau
kol kas lieka Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
antradienį rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą
pagal vaiko motinos, klaipėdietės Ingos Rinau kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 metų
rugsėjo 14 dienos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos
I.Rinau prašymą dėl Vokietijos Oranienburgo teismo sprendimo dalies
nepripažinimo.
Oranienburgo teismas 2007 metų birželio 20 dienos sprendimu nutraukė
I.Rinau ir Vokietijos piliečio Michaelio Rinau santuoką. Po skyrybų tėvui
priskirta dukters globa.
Lietuvoje buvusi motina buvo įpareigota parvežti ir palikti vaiką tėvo
globai.
Brandenburgo Žemės Aukščiausiasis Teismas šiemet vasario 17 dienos
nutartimi atmetė I.Rinau skundą ir paliko galioti Oranienburgo teismo
sprendimą dėl vaiko globos teisių ir vaiko grąžinimo.
Kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui I.Rinau prašė panaikinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą nepripažinti
Vokietijos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalies dėl
vaiko tėvui vaiko globos paskyrimo ir vaiko motinos įpareigojimo vaiką
parvežti ir palikti vaiko tėvo globai priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijai, nagrinėjant bylą, iškilo 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos
reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir
tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą aiškinimo
klausimai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 15 d.
priėmė sprendimą grąžinti L.Rinau į Vokietiją, teisėjų kolegijai kyla
klausimas, ar Vokietijos teismas įgijo jurisdikciją nagrinėti šį klausimą
pagal Reglamento Nr.2201/2003 11 straipsnį ir išduoti pažymėjimą pagal
Reglamento Nr.2201/2003 42 straipsnį, ar tokiu atveju sprendimo dėl vaiko
grąžinimo priėmimas ir pažymėjimo išdavimas Vokietijos teisme atitinka
Reglamento Nr.2201/2003 tikslus ir procedūras.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią
bylą ir jo priimta nutartis būtų galutinė ir neskundžiama.
Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio 3 dalį
nacionaliniame teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti
toliau skundžiamas, iškilus Europos Bendrijos institucijų priimtų teisės
aktų aiškinimo klausimui, privalo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo
Teismą prejudicinio sprendimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nėra
išaiškinęs Reglamento Nr.2201/2003 nuostatų, dėl kurių keliami klausimai, o
bylos išnagrinėjimas tiesiogiai priklauso nuo Europos Bendrijų Teisingumo
Teismo prejudiciniame sprendime pateikiamų Europos Sąjungos teisės nuostatų
išaiškinimo.
Su vyru vokiečiu išsiskyrusi mergaitės motina 36 metų I.Rinau daugiau nei
metus kovoja dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje.
Vokietijos teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi būti atiduota šioje
šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų Michaeliui Rinau, nors jis dukters
neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.
Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas -
politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai
atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog
Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali
būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai
suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę
peticijos „Už Luisą“ parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir
įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.
Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą -
internetinėje erdvėje platinamą peticiją „Netylėk“ pasirašė tūkstančiai
vyrų ir moterų.