„Nesitarėme. Nebuvo jokio sąmokslo. Bet taip jau nutiko, kad iš mūsų skyriaus akušerijos-ginekologijos rezidenčių būrio šiemet jau šešios susilaukė vaikų“, - gydytojos Eglės Savukynės balse įmanoma pajusti džiaugsmą. Šiai 28 metų moteriai duktė gimė prieš porą mėnesių, kovo 4 dieną.
„Turbūt logiška, kad įpuolėme į vystyklus. O kada gimdyti vaikus? Dar vėliau? Juk mūsų, medikų, mokslai trunka 12 metų. Kol juos baigiame, sukanka 30 metų“, - kalbėjo Eglė.
Ji patikino, kad Kauno klinikų gimdymo skyriuje dirbusios rezidentės kūdikius suplanavo neatsižvelgdamos į pagerėjusias socialines garantijas. Vien todėl, kad jų vyrai - ne medikai.
Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai - medikai rezidentai, iki šiol, jei tik nuspręsdavo susilaukti vaikų, vos galą su galu sudurdavo: turėjo išgyventi iš 850 litų stipendijos. Pagal trišales sutartis su universitetu ir rezidentūros baze, dažniausiai - ligonine, rezidentai negalėjo joje įsidarbinti. Geriausiu atveju pinigų prisidurdavo budėdami naktimis, o vienas kitas ir turėdamas dalelę gydytojo asistento etato.
„Ir aš, ir visi kiti rezidentai buvome pakliuvę į tą pačią situaciją: neturėjome socialinių garantijų. Tik šiuo metu ji pradėjo keistis į gera, nes prieš porą mėnesių rezidentams buvo pagaliau sudarytos galimybės įsidarbinti“, - kalbėjo E.Savukynė. Jos nuomone, iki šiol dažna rezidentė motinystę atidėdavo ateičiai. Ir tik tuomet, kai baigdavo mokslus ir susirasdavo darbą, išsirengdavo nėštumo ir gimdymo atostogų.
Nuo kovo 1 dienos vyresniuosius rezidentus ligoninėse (rezidentūros bazėse) pradėta įdarbinti vienu etatu. Gegužės pradžioje jie gavo antrąjį savo atlyginimą: neatskaičiavus mokesčių - apie 1200 litų. Kartu - ir iki 1200 litų padidėjusią stipendiją.
„Rezidentams dabar jau nėra taip blogai. Man, kaip ir kitoms lopšį sūpuojančioms rezidentėms, irgi ramiau: nors motinystės atostogų išėjau anksčiau, nei atsirado galimybė įsidarbinti klinikose, grįžusi jau galėsiu tikėtis etato“, - kalbėjo moteris.
Planuodama šeimos pagausėjimą, E.Savukynė sakė iš anksto įsidarbinusi įstaigoje, su medicina neturinčioje nieko bendra. Kadangi tuo metu gauti etatą KMUK dar nebuvo galimybių, moteris darbo kitur suskato ieškotis dar iki nėštumo. Antraip, gimus vaikui, ji būtų turėjusi verstis iš nedidelės pašalpos.
Dabar, kol vaikui sukaks metai, ji gaus išmokas, prilygstančias buvusiai algai. Antraisiais vaiko gyvenimo metais išmokos sumažės iki 85 proc.
„Išties praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje mūsų skyriaus gydytojos rezidentės vos ne vienu metu ėmė lauktis. Dalis jų jau pagimdė, keletas - dar laukiasi“, - docentas M.Kliučinskas taip pat įsisukęs į pribuvėjų būrį: pasitikti į pasaulį ateinančius kolegų ir kolegių vaikus tenka ir jam pačiam.
M.Kliučinskas sakė negalįs patvirtinti, kad medikių apsisprendimui gimdyti lemiamos įtakos būtų turėjusios įstatymo pataisos, nuo sausio 1 dienos atvėrusios kelią didesnėms išmokoms. „Apie tai su kolegėmis nesame kalbėję. Bet neneigčiau, kad šeimoms, planuojančioms pagausėjimą, apsispręsti šiek tiek padeda ir geresnės socialinės garantijos. Dauguma rezidenčių panoro vaikų susilaukti būtent šiuo metu“, - sakė docentas.
Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad gimdymų KMUK daugėja. 2004-aisiais gimdymo skyrius sulaukė 2620 gimdyvių, o pernai jų būta 3350. Taigi pernai akušeriai-ginekologai kasdien turėjo pasirūpinti maždaug dviem gimdyvėmis daugiau nei prieš trejus metus. O ir kitų Kaune esančių gimdymo įstaigų duomenys liudija, kad gimdymų po truputį gausėja.
„Kartą pamąsčiau, kad pastaruoju metu ėmė daugėti trečiojo kūdikio mūsų klinikoje susilaukiančių šeimų. Peržiūrėjau duomenis: vis dėlto jie per pastaruosius ketverius metus nepakitę. Trečiojo kūdikio kasmet susilaukia maždaug 10 proc. visų šeimų“, - užsiminė M.Kliučinskas.
Daugiavaikių šeimų pastaruoju metu nei daugėja, nei mažėja. Pavyzdžiui, pernai KMUK trečiąjį kūdikį pagimdė 324 moterys, o ketvirtąjį - apie 100: maždaug tiek pat, kiek užpernai ir ankstesniais metais. Penktojo ar šeštojo kūdikio susilaukė maždaug po 20 moterų ir tik pavienės gimdė dar daugiau.
Į KMUK greitosios pagalbos automobiliai iš įvairių Lietuvos regionų suveža moteris, kurioms didelė gimdymo komplikacijų rizika ir prognozuojamas pavojus vaisiaus ar naujagimio sveikatai ar gyvybei.
„Mūsų klinikose gimdymų padaugėjo pirmiausia dėl to, kad atsirado palankios sąlygos gimdymo skyriuje ir palatose“, - teigė M.Kliučinskas.
Gydytojas seniai įsitikino, kad gimdyvei labai svarbi namams artima aplinka. „Tai viena priežasčių, kodėl moterys vis dar ryžtasi gimdyti namie, nors tai, esu įsitikinęs, ypač nesaugu. Dalis jų net nežino, kad šiuolaikiniuose gimdymo skyriuose sudarytos namų aplinkai prilygstančios sąlygos ir kūdikio atėjimo laukiantys tėvai gali pabūti vieni, svetimų žmonių netrikdomi. Juo labiau kad ir mokslo įrodyta: aplinka gimdymo palatoje, artima namams, mažina vaistų nuo skausmo poreikį, baimę, stresą“.
Žinios apie gimdymo sąlygas ir medikų darbą plinta iš lūpų į lūpas: moterys dalijasi patirtimi.
2004 metais, KMUK gimdymo skyriui įsikūrus naujose patalpose, gimė 2660 vaikų. Po metų, 2005-aisiais, pasaulį jame jau išvydo 2938 naujagimiai. 2006-aisiais vaikų čia gimė jau 3116, o pernai suklykė net 3452 naujagimiai: vos ne po dešimt kasdien.
M.Kliučinskas neatmeta, kad gimdymų Kauno klinikose gausėjimui įtakos turi ir bendras gimstamumo didėjimas Lietuvoje. Tėvus ryžtis auginti vaiką paskatino ir pernai, ir užpernai augę ekonominiai rodikliai: dalies žmonių gyvenimas buvo pradėjęs gerėti.
Pasak gydytojo, tėvams apsispręsti pastaruoju metu vis dažniau padeda ir geresnės socialinės garantijos, kurios atsirado šiemet sausį įsigaliojus Socialinio draudimo įstatymo pataisoms.
Jose algos dydžio motinystės pašalpą numatyta mokėti vienus, o 85 proc. tos sumos - antrus metus. Be to, moterims dalią palengvina ir tai, kad vyras gavo teisę mėnesiui išeiti tėvystės atostogų ir, kol naujagimis ūgtelės, pagelbėti namie. „Žinau, kad dauguma tėvų šia galimybe pasinaudoja“, - sakė M.Kliučinskas.
Praėjusių metų pabaigoje, kai Seimui buvo pateiktas svarstyti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas, užvirė diskusijos apie abortų draudimo naudą ir žalą. Ne vienas šio įstatymo oponentų ir dabar laikosi nuostatos, kad abortai nunyktų natūraliai, jei tik būtų moterims teikiama informacijos apie apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemones ir, svarbiausia, būtų sudarytos palankesnės socialinės sąlygos vaikams auginti.
„Būdamas akušeris-ginekologas visiems kolegoms turėčiau sakyti: tai labai geras įstatymas. Jis uždraus abortus ir kartu panaikins ant gydytojo krintančią žudiko dėmę. Lyg ir turėtume tuo džiaugtis. Bet situacija daug sudėtingesnė, nei atrodo abortų priešininkams“, - priminė M.Kliučinskas.
Moterys, gyvenančios šalyse, kuriose abortai draudžiami (Airijoje, Maltoje, Lenkijoje), nutraukti nėštumo vyksta į kitas valstybes. Tai, anot pašnekovo, anaiptol nepagerina demografinės padėties šalyje, bet sukelia daug daugiau problemų jos gyventojoms.
M.Kliučinskui tenka prakalbinti moteris, kurios ryžtasi abortui. Rinkdamos argumentus, dažniausiai jos vardija socialines ir psichologines priežastis, nulėmusias apsisprendimą nutraukti nėštumą.
Atsitiktinis meilės romanas, tėvų nepritarimas nėštumui, prievarta, socialinės problemos (negali vaikui suteikti galimybių augti), - dalykai, nulemiantys moterų nuostatą. Ir jų pasirinkimo, anot mediko, dažniausiai nepavyksta pakeisti.
Pinigai - ne vien skurstančioms šeimoms
* Dirbančioms moterims per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio motinystės pašalpa.
* Nėščioms nedirbančioms moterims, iki gimdymo likus 70 kalendorinių dienų, išmokama 2 MGL (1 MGL - 130 litų) dydžio vienkartinė nėštumo išmoka: 260 litų.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki vaikui sukaks vieni metai vienam tėvų ar globėjui mokama 100 proc., iki vaikui sukaks dveji metai - 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio motinystės (tėvystės) pašalpa. Jei vienu metu gimsta du arba daugiau vaikų, ši pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus, gimus trynukams - 3 kartus ir t.t.).
* Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tikslinių atostogų rūšis - tėvystės atostogos. Nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo, darbuotojui mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio tėvystės socialinio draudimo pašalpa.
* Gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka (1040 Lt). Ji skiriama kiekvienam gimusiam kūdikiui, todėl, gimus dvynukams ar trynukams, kiekvienas jų gauna tokio pat dydžio išmoką.
* Nuo 2004 m. liepos 1 d. kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba, ar ne, atsižvelgiant į vaikų skaičių šeimoje ir jų amžių, mokama išmoka - vaiko pinigai. Jei šeimoje auga vienas ar du vaikai, nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukaks 3 metai mokama 97,5 lito (0,75 MGL dydžio) išmoka per mėnesį.
* Nuo 2008 m. sausio 1 d. išmoka vaikui mokama visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose.
* Šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų, kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 143 litų (1,1 MGL dydžio) išmoka per mėnesį. Nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, - 52 litai (0,4 MGL dydžio) išmoka per mėnesį.
* Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, taikomas didesnis neapmokestinamasis minimumas - 430 litų (nuo 2007 m. sausio 1 d. - 475 litų) per mėnesį. Be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didinamas 50 Lt.
* Vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, vaiko išlaikymo ikimokyklinėje įstaigoje mokestis mažinamas 50 procentų, jeigu: vaikas turi tik vieną tėvų; šeima augina tris ir daugiau vaikų; tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą; vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.
* Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį (arba darbo laikas sutrumpinamas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
* Profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai iš gausių šeimų, kurių 3 ar daugiau vaikų mokosi bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, turi teisę gauti socialinę stipendiją (iki 1 MGL dydžio).