Apie tai žurnalistams antradienį pranešė Lietuvos Seimo pirmininkas
Česlovas Juršėnas, neseniai lankęsis Lenkijoje, kur buvo minimos Abiejų
Tautų Respublikos 1791-ųjų Gegužės 3-osios Konstitucijos priėmimo metinės.
„Iš mano pusės pagrindinis klausimas - tai solidarumas šituo klausimu,
primenant, kad mes buvom solidarūs su Varšuva „mėsos ginčuose“ su Maskva. Ir
kolegos lenkai sutiko, kad turėtų taip būti, aiškinosi įvairiai, detalių
neminėsiu, bet sutiko, kad reikia skubiai pravesti konsultacijas
diplomatiniu lygiu. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas turėjo jau vakar
skambinti (bet vakar mums išeiginė buvo) ir tuojau pat pradėti
konsultacijas, kaip čia ką palaikyti“, - antradienį per pusryčius su
žurnalistais sakė Lietuvos parlamento vadovas.
Anksčiau Lenkija yra blokavusi ES ir Rusijos derybas, nes pastaroji
uždraudė lenkiškos mėsos produkcijos importą į šalį. Tuomet lenkai susilaukė
Lietuvos paramos, o Rusijai atšaukus embargą, Lenkija savo veto atsiėmė.
Č.Juršėnas teigia, jog klausimą dėl paramos blokuojant ES ir Rusijos
bendradarbiavimo susitarimą kels ir vizito Vokietijoje metu gegužės 7-10
dienomis.
„Tai yra veto, ir tai yra visos Europos vertybių patikrinimas: ar mums
rūpi vertybės, ar mums rūpi pragmatiški klausimai, kaip mums kad susidaro
vaizdas kalbantis“, - sakė Seimo pirmininkas.
Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos
(BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti
ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Šalys sutarė,
kad toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES pirmininkaujančios Slovėnijos
užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.
Lietuva iškėlė keturias sąlygas, kurias įgyvendinus savo veto atsiimtų.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo
įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje
numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant
energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės
uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra
susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją
dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų
sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio
bendradarbiavimo kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių
Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat
bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma
deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų
Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš
Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių
įsipareigojimų.