Jos atitinka įstatymo raidę, bet vis tiek sukelia
apmaudą. Labiausiai apmaudu, kad metų metus niekas nematė daugybės nelegaliai
dygstančių pastatų.
Didelę armiją tvarkos, įstatymo bei gamtosaugos sargų turtinti valstybė
į visa tai žvelgė prisimerkusi. Mąstė kaip ir nelegalūs statytojai:
įstatymas sau, gyvenimas - sava vaga.
Draudžiama statyti apsauginėse juostose ar parkuose? Sumesk akmenų
krūvą ir imituok seno statinio atkūrimą. Tokius patarimus žarstydavo ne
kokie sukčiai, o įstatymo sargu turintys būti pareigūnai.
Jų darbas - ne laukti, stebėti, o padaryti taip, kad nelegalūs
pastatai iš viso neatsirastų, būtų sunaikinami dar embriono stadijoje.
Įvyko priešingai. Arba kaip visada. Iš pradžių masinis abejingumas
įstatymo nepaisymui, po to - nepaprastas entuziazmas likviduojant to
abejingumo padarinius.
Ne vienam nelegalui statytojui pavyko išsisukti ir legalizuoti pastatus. Kiti
atsidūrė spąstuose. Suspaudė žiauriai. Kūnu savo pirtį uždengti pasiryžęs verslininkas Arūnas Stolis nevynioja žodžių į vatą: „Ar leistumėte nukirsti savą ranką?“.
Žmogiškai jį galima suprasti. Asvejos ragioniniame parke ant ežero
kranto pastatyta nedidelė pirtis - kaip reta daili, priderinta prie
landšafto. Didybės manija šio verslininko tikrai neapkaltinsi.
Net ir ją griauti pasamdyti darbininkai suabejojo, ar bus gražiau, jeigu
jie atliks statybininkui atgrasią naikinimo užduotį. Gražiau nebus.
Ir, vertinant siaurai, ko gero, niekam geriau nebus.
Galima vėl ir vėl klausti, ar visi nustatyti draudimai yra pagrįsti?
Esu įsitikinusi, jog absoliutus draudimas šioje srityje yra absoliuti
kvailystė. Daug perspektyviau yra derinti atskiro žmogaus, visuomenės
ir gamtosaugos poreikius.
Leisti įgyvendinti sumanymus, tačiau nustatyti labai konkrečias, labai
aiškias sąlygas. Ir principingai stebėti jų vykdymą. Apie tai ir
daugelį kitų dalykų galima diskutuoti.
Bet diskusija ar kitokia nuomonė neatleidžia nuo pareigos laikytis
įstatymo.
Nesvarbu, kad jis ne visas visuomenės grupes traktuoja vienodai. Vis
dar yra išskirtinių. Ne, tai ne verslininkai ar pasiturintys žmonės.
Priešingai, įstatymai daug didesnes galimybes statyti ką nori, kaip nori
ir kur nori, suteikia ūkininkams. Ir visiems, kurie ūkininkais apsimeta.
Šiems negalioja daugelis taisyklių, kurių turi laikytis kiti piliečiai.
Ne tik statybų reikaluose.
Tiesą sakant, toks požiūris ambicingą žmogų turėtų įžesti. Jam galėtų
kilti klausimas: kodėl valstybė jį laiko kitokiu, lyg ir menkesniu.
Kvaileliu, negebančiu gyventi pagal bendras taisykles.
Apmaudu, kai gero architekto ir dizainerio paslaugas įperkantis negali
kurti. O kitokį statusą turintis bendrapilietis laisvas kurpti
net ir aplinką darkančias beskonybes.
Tačiau nei šis apmaudas, nei begalė kitų argumentų nieko nekeičia.
Žinoma, jeigu norime kada nors gyventi normalioje europietiškoje šalyje.
Verslininkai Arūnas Strolis, Kęstutis Gecas, Kęstutis Verslovas ar
Arvydas Sabonis ir šimtai kitų puikiai žinojo, kad jų statybiniai planai
kertasi su teise.
Nepavykęs Strolio pirties ar Sabonio botelio nugriovimas rodo, kad
neketinama jos paisyti ir toliau.
Nenugriaus šių, nelegaliai statys ir kiti. Kas toliau? Nauja serija
viešųjų ryšių akcijų, parodomieji turto naikinimo spektakliai ir dar
didesnė neapykanta turtingam?
Jeigu ši karuselė tęsis ilgai, netruks ateiti laikas, kai griauti,
daužyti langus, spardyti duris pradės dėl skurdo pikti kaimynai.
O tada statytojai galės kaltinti tik save. Dėl to, kad masiškai niekino
įstatymą, nesurado savyje žmogiškųjų resursų palikti kitiems prieigas
prie vandens telkinių ar mokėjo minimalias algas darbuotojams tuomet,
kai sau pirko „ferarius“ ir dvarus.
Ką daryti, kai gaila ne tiek savo pinigų, kiek kūrinių? Galbūt
spąstuose atsidūrusiems žmonėms į gresiančius praradimus verta pažvelgti
kitu kampu? Kaip į investiciją. Kuo ramiau ir solidžiau praeis
griovimo vajus, tuo daugiau bus laimėta ilgalaikėje perspektyvoje.
Juk neįmanoma ginčytis: valstybė, kurioje įstatymas yra mažai
vertinamas popieriaus lapų pluoštas, nebus nei saugi, nei patikima.
Būtent dėl tokio požiūrio statybininkų krašte tenka imtis griovimo
prievartos.
Nelegalūs statytojai, gal geriau nukelkite tas pirtis ir tvoras patys.
Be triukšmo. Parodykite nuolankumą įstatymui. Auka, verta tikrai
daugiau nei viena pirtis. Normalioje šalyje jų bus dar galima
pasistatyti. Legaliai.
***
Šis |”Lietuvos ryto” apžvalgininkės R.Sotvarienės komentaras šaindien buvo perskaitytas per Lietuvos radiją.