Teismas vėl areštavo beveik 2 milijonų litų Darbo partijos dotaciją (atnaujinta 14 val. 35 min.)

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį iš naujo areštavo Darbo partijos beveik 2 milijonų litų dotaciją.

Sprendimas skirti areštą buvo priimtas netrukus po to, kai Apeliacinis teismas dėl procedūrinių pažeidimų panaikino Darbo partijos beveik 2 milijonų litų dotacijai uždėtą areštą.

Vilniaus apygardos teismo balandžio 17 dienos nutartis, kuria šiai pinigų sumai buvo pratęstas nuosavybės teisių apribojimas, panaikinta kaip nepagrįsta.

Toks nuosavybės teisių apribojimas galėjo būti taikomas tik metus, tuo tarpu arešto galiojimą apygardos teismas pratęsė pasibaigus terminui Apribojimas pasibaigė balandžio 16 dieną, o buvo pratęstas balandžio 17 dieną.

Apeliacinis teismas savo nutartyje pabrėžė, kad panaikinus šią nutartį dėl skundo turi būti priimtas naujas sprendimas. Apeliacinis teismas tokio sprendimo priimti negali, kadangi baudžiamoji byla yra apygardos teismo žinioje.

Ši dotacija Darbo partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu buvo paskirta 2007 metų balandžio 6 dienos. Nuosavybės teisė Darbo partijai naudotis kaip dotacija gautais beveik 2 mln. litų buvo apribota 2007 metų balandžio 16 dieną vėliau apribojimas buvo pratęstas iki šių metų balandžio 16 dienos.

Po apygardos teismo paskelbimo Generalinė prokuratūra išreiškė viltį, kad Vilniaus apygardos teismas dar trečiadienį iš naujo uždės areštą Darbo partijos dotacijai. Prokurorai sutiko su gynybos skundo argumentais, kad bylą gavusi teisėja turėjo uždėti areštą, o ne imtis ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir jį pratęsti, nors tam terminas jau pasibaigęs.

Darbo partija į Apeliacinį teismą kreipėsi, prašydama panaikinti areštą 1 milijonui 907 tūkst. 230 litų dotacijai. Ši suma buvo areštuota iki Darbo partijos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme.

Darbo partijos baudžiamojoje byloje ieškinį yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai, kaip įtariama, nebuvo sumokėti daugiau nei 3 milijonai privalomų mokesčių ir įmokų.

Civiliniu ieškovu pripažintas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl valstybei padarytos žalos nesumokant privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų - daugiau nei 855 tūkst. litų.

Darbo partijos byla yra baigta tirti ir perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Posėdžiai joje dar neprasidėjo.

Partijai atstovaujantis advokatas Valdemaras Bužinskas tvirtina, kad nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas tik vienerius metus, šis terminas jau pasibaigęs, todėl

partijai turėtų būti grąžinta valstybės dotacija. Tačiau šiemet balandžio 17 dieną Vilniaus apygardos teismas nuosavybės teisių apribojimą pratęsė, nors advokato manymu, to negalėjo daryti.

Vilniaus apygardos teismas finansinėmis machinacijomis įtariamam Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui nepratęsė namų arešto termino ir paskyrė piniginį pusantro milijono litų užstatą. Be to, skirta dar viena kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kardomąją priemonę teismas sušvelnino atsižvelgęs į tai, kad byla jau baigta tirti ir yra teisme.

Be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, verslą ir mažamečius vaikus.

Jeigu kaltinamasis išvyktų iš Lietuvos be teismo leidimo, ar pažeistų kitas sąlygas, sumokėtas piniginis užstatas atitektų Lietuvos valstybei. Namų arešto sąlygomis Kėdainių verslininkas gyveno 7 mėnesius.

Namų areštas V.Uspaskichui buvo skirtas pernai rugsėjo 27 dieną. Dieną prieš tai jis buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, kai grįžo po ilgo slapstymosi Rusijoje. Pareigūnai sulaikytajam pareiškė pirminius įtarimus.

Skyrus namų areštą, V.Uspaskichas nuo 20 val. iki 8 val. turėjo būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kėdainių mieste, taip pat neišvykti iš Kėdainių, išskyrus atvejus, kai yra šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą. Jam taip pat draudžiama bendrauti su kitais šios bylos įtariamaisiais.

2007-ųjų gruodžio pradžioje finansinėmis machinacijomis įtariamam Darbo partijos pirmininkui Generalinėje prokuratūroje buvo pareikštas naujas įtarimas - V.Uspaskichas įtariamas 2004-2006 metais organizavęs apgaulingą Darbo partijos buhalterinę apskaitą.

Remdamiesi bylos medžiaga, prokurorai taip pat įtaria, kad ataskaitos ir deklaracijos su žinomai neteisingai duomenimis buvo teikiamoms valstybinėms institucijoms - VRK, mokesčių inspekcijai, ,,Sodrai“ ir kitoms.

,,Byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad Darbo partijos veikloje galėjo būti panaudotos tokios pinigų sumos. Jeigu pagal įstatymą tos sumos nebuvo tinkamai apskaitytos ir deklaruotos, toks finansavimas buvo neteisėtas“, - yra sakęs prokuroras S.Verseckas, žurnalistų paklaustas, ar byloje minimi nuslėpti beveik 25 milijonai litų, ir ar aiškūs pajamų šaltiniai.

V.Uspaskichui gresia teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Generalinė prokuratūra jau anksčiau areštavo Darbo partijos lėšas, skirtas kaip valstybės dotacijas. Taip nuspręsta siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kuris gali būti pareikštas teisme Darbo partijos byloje dėl galimų nusikaltimų valstybės finansų sistemai.

Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.

Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Tirdami Darbo partijos finansinę veiklą, prokurorai yra atlikę kratas Darbo partijos būstinėje ir kitur, paėmė kompiuterius, liudytojų parodymus davė būrys Darbo partijos parlamentarų.

Partijos įkūrėjas V.Uspaskichas po ilgo slapstymosi Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo į Lietuvą grįžo pernai rudenį. Spalį jam nepavyko laimėti savivaldos rinkimuose, tačiau jis vėl išrinktas Darbo partijos vadovu.

Prokuratūra teismui perdavė dalį savo tyrimo. Dabar perduota byla susijusi su Darbo partijos buhalterine apskaita, tuo tarpu Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą prokurorai tebetiria toliau.