P.Vaitiekūnas trečiadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi
žurnalistams sakė supažindinęs šalies vadovą su Lietuvos poziciją 27 ES
šalims derinant bendrą poziciją deryboms su Rusija bei pristatęs V.Adamkui
kitų Bendrijos atstovų kontrargumentus Lietuvos išsakomai pozicijai.
Ministras leido suprasti, kad, keliant energetinio saugumo klausimus
ir kalbant apie naftos vamzdyno „Družba“ uždarymo problemas, ES yra linkusi
šį klausimą priskirti Lietuvos ir Rusijos dvišaliams santykiams. Tačiau
ministras pabrėžė, kad „Družbos“ klausimas nėra dvišalis, todėl ir yra
keliamas.
„Družba“ buvo užsukta be paaiškinimo. (...) Mus neramina, kad Rusija
kuria precedentą. Energetinis saugumas ir precedento sukūrimas yra ES
interesų klausimas. Tai yra ne dvišalis klausimas. Ir mes manome, kad jis -
precedento ir kaip toli galima nueiti nebendradarbiaujant su ES valstybe -
yra svarbus visai ES. „Družbai“ mes turime alternatyvą, dujoms mes
alternatyvos neturime“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Kitas oponentų išsakomas kontrargumentas, pasak ministro, yra tas, kad ES
šalys pripažįsta, jog Lietuvos keliami klausimai yra teisingi ir teisėti,
tačiau jie neturėtų stabdyti derybų su Rusija.
URM vadovas užtikrino, kad Lietuva yra pirmoji valstybė, kuri yra
suinteresuota derybomis su Rusija ir taip įtraukti ją į teisiškai
įpareigojančias sutartis bei sąlygas, tačiau pabrėžė, kad šiame derybų
mandato derinimo etape Lietuva kelia klausimus ne Rusijai, o veda dialogą su
ES šalimis.
„Tai yra ES šeimos vidinis klausimas. Ir aš galiu tik apgailestauti, ES
pirmininkaujanti Slovėnija derybinius klausimus iškėlė į viešumą ir tos
pozicijos kažkiek jau yra atskleistos. Esmė yra tame, kad einant derėtis su
Rusija reikia labai aiškiai suprasti, apie ką ES norės kalbėtis, koks
klausimų sąrašas yra. Kad mes einame kalbėtis ne šiaip apie bendrus, bet
konkrečius dalykus. Ir tie konkretūs dalykai yra išdėstyti kiekvienos iš 27
ES valstybių. Tai klausimas, ar Lietuva turi teisę pasakyti, kokie klausimai
yra svarbūs, kokius klausimus mes prašome kelti pokalbiuose su mūsų partnere
Rusija“, - dėstė P.Vaitiekūnas.
UR ministras nesutiko su nuomone, kad kai kuriuos klausimus Lietuva esą
pateikė tik dabar teigdamas, kad keliant šiuos klausimus „nėra staigumo, o
Europa buvo informuota apie šiuos klausimus“.
„Mūsų interesai buvo išdėstyti aiškiai ir mes grynai dėl taktikos
nepainiojome savo klausimų, kurie yra kitokio pobūdžio su Lenkijos veto,
(kuris buvo pareikštas ES-Rusijos derybose 2006 metais - BNS). Mes Lenkiją
palaikėme klausime dėl mėsos ir tikėjomės, kad Lenkija parems Lietuvą
svarbiuose vertybiniuose klausimuose, svarbiuose saugumo klausimuose. Be
abejo, mėsos klausimai atrodytų keistai šalia Medininkų ir Sausio 13-osios
klausimų“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Ministras taip pat patikino, kad Lietuva nestovi viena prieš Europos
Sąjungą ir Europos Komisiją, teigdamas, kad dauguma ES šalių pripažino
Vilniaus reikalavimus, kaip teisingus ir teisėtus.
„Aš manau, kad situacija mūsų kaimynų tarpe keisis ir požiūris į tuos
reikalavimus, kuriuos kelia Lietuva, irgi keisis. Čia didelį vaidmenį galėtų
suvaidinti ir Seimo nariai, ir partijos, ir europarlamentarai aiškindami
Lietuvos poziciją Europos institucijose ir valstybėse“, - kalbėjo
ministras.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių
santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė
siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės
sutarties. Šalys sutarė, kad toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES
pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus
Rupelis.