„Pas mus šiuo atveju dalis Vyriausybės narių yra Seimo nariai, dalis - ne
Seimo nariai, aš manau, kad tokia tradicija susiklostė ir jos keisti
neverta. Iš esmės tai nieko nepakeis, tik atitolins Vyriausybę nuo
parlamento. Mano požiūriu, nėra nė vieno Seimo nario, kuris vienas gali
nuspręsti, išleisti įstatymą ar priimti komiteto sprendimą. Tai, kad
Vyriausybės nariai dalyvauja komitetuose, tai yra gerai. Vyriausybė yra
arčiau Seimo, žino, kuo kvėpuoja Seimas“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė
premjeras.
Jo teigimu, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, po kelių metų praktikos
Seimas greičiausiai grįžtų prie senos praktikos.
„Kai kuriose šalyse yra visiškai priešingai - Vyriausybės nariai privalo
būti parlamento nariu. Praktika yra pati įvairiausia“, - sakė premjeras.
Opozicinei konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis
Čilinskas balandžio pradžioje Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo
Konstitucijos pakeitimo projektą, kuriuo norima drausti asmeniui vienu metu
dirbti ir ministru, ir Seimo nariu.
Pasak parlamentaro, tokia „dvipareigystė“ menkina pasitikėjimą valstybe,
skatina teisinį nihilizmą bei sukuria anekdotines galimybes - pavyzdžiui,
Seimo narys, einantis ministro pareigas, gali išsikvieti pats save
pasiaiškinti dėl tam tikrų sprendimų.
K.Čilinsko nuomone, jei tas pats asmuo vienu metu yra ir vykdomosios, ir
įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, tai yra šiurkštus valdžių
atskyrimo principo pažeidimas.
Po šiuo siūlymu parlamentaras surinko 42 Seimo narių parašus. Pagal
Konstituciją, sumanymą keisti ar papildyti pagrindinį šalies įstatymą gali
pateikti ne mažesnė nei 36 seimūnų grupė arba 300 tūkst. gyventojų.
Pasak konservatoriaus, tarp pasirašiusiųjų yra įvairių frakcijų atstovų,
bet socialdemokratai jo iniciatyvos neparėmė.
Parlamentaras sako, kad rinkdamas parašus įsitikino, jog Seimo nariai
bijo, kad ministru tapęs ir parlamentaro mandato netekęs asmuo galiausiai
gali likti be nieko, nes ministrai ar visa Vyriausybė gali sulaukti
nepasitikėjimo ir būti atstatydinti.
Šiai problemai spręsti K.Čilinskas ketina siūlyti projektą, kuris
numatytų savotišką „pakaitinio“ Seimo nario statusą. „Pakaitinių“ seimūnų
tvarka iš dalies egzistuoja ir dabar, nes pagal proporcinę rinkimų sistemą
vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų
apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuojama už partijų sąrašus, todėl
ilguoju laikotarpiu jeigu Seimo narys atsistatydina, yra atstatydinamas ar
miršta, tai jo vietą užima po jo pavarde rinkiminiame sąraše sekantis
asmuo.
Problema su vadinamaisiais „pakaitiniais“ parlamentarais egzistuoja
vienmandatėse apygardose, kur išrenkamas 71 Seimo narys. K.Čilinskas siūlo,
kad kiekvienoje vienmandatėje apygardoje būtų renkami 2 seimūnai - vienas
tikrasis parlamentaras, o kitas - „pakaitinis“, kuris pareigas parlamente
užimtų pirmajam išėjus dirbti į Vyriausybę ar išvis pasitraukus iš Seimo.
Pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, Seimo narys gali būti skiriamas
ministru ar ministru pirmininku. Šiuo metu iš 13 Vyriausybės narių 10 yra
parlamentarai, priskaičiuojant ir premjerą Gediminą Kirkilą bei iš posto
besitraukiančią švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę.