Pozicija dėl vėjo jėgainių kardinaliai pasikeitė, Vydmantų bendruomenei metų pradžioje pradėjus vadovauti naujam žmogui - Alfonsui Bereniui. Buvo surinkta daugiau nei tūkstantis vietos gyventojų, nepageidaujančių vėjo energetikos plėtros šalia pajūrio gyvenvietės, parašų, o pirmasis rimtas pasipriešinimas kilo pirmą kartą svarstant rajono bendrąjį planą.
Tada vydmantiškiai pageidavo aiškiai įvardyti esamas jėgaines ir užkirsti kelią naujų statybai. Antradienį susirinkę į trečiąjį bendrojo plano svarstymą gyventojai klausė, kaip bus atlyginta tiems, kurių sklypai, patekę į jėgainių sanitarinės apsaugos zonas, nuvertėjo. Tačiau atsakymo neišgirdo.
Ilgą emocingą kalbą bendrojo plano organizatoriams ir rengėjams pasakė vydmantiškis Juozas Gečiauskas. Jis prisiminė argumentus, kuriais buvo grindžiamas vėjo jėgainių reikalingumas: rajono meras esą pasakęs, kad jos puoš kraštovaizdį, o vienas akcininkų tvirtinęs, kad prie šešėliavimo galima priprasti, o dar kitas akcininkas sakęs, kad galima priprasti ir prie triukšmo!
- Žmonės priprato gyventi ir tremtyje, ir koncentracijos stovyklose, tačiau dabar ne karo metas, tėvynei pavojus negresia, - argumentavo J.Gečiauskas. - Bet aš labiausiai norėčiau pakalbėti ne apie vėjo jėgainių pavojingumą sveikatai, kas dar nenustatyta, o apie gretimų sklypų nuvertėjimą. Kiauleikių kaime trys jėgainės privačiame sklype pastatytos taip, kad visų jų apsaugos zonos patenka į kaimyninius sklypus. Buvusio sovietinio ūkio darbuotojai, ilgus metus lenkę nugaras valstybinei žemei, ūkiui sugriuvus gavo tam tikrą atlygį – dviejų hektarų sklypelius. Juos gavo ir Vydmantuose dirbę mokytojai, medikai, kiti specialistai. Atrodytų, galėtų naudotis savo prakaitu uždirbtu turtu. Bet ne, dabar jie nebeturi nieko. Jėgainių savininkas, įsigijęs keturis hektarus žemės, su visomis apsaugos zonomis faktiškai užima 15 ha. Sakykite, kas jam ir kokia teise vadovaudamasis „padovanojo“ tuos papildomus 11 ha? Mes rinkome rajono valdžią, tikėdamiesi, kad ji gins mūsų interesus, o ji dabar atstovauja trim „uabams“, statantiems čia vėjo jėgainių parkus. Mums sako, kad mūsų žemė yra žemės ūkio paskirties, todėl galime ją dirbti. Vadinasi, mojavome visą gyvenimą kauptukais, mūsų vaikai ir anūkai mojuos, nes tos jėgainės stovės kelis dešimtmečius, nebent netikėtai nugriūtų...
J.Gečiausko kalba buvo palydėta plojimais.
Vienas bendrojo plano autorių Vladimiras Trutnevis tikino, jog kitokio pasirinkimo vėjo jėgainių statybai Lietuvoje nebuvo.
- Kodėl pasirinktas Kretingos rajonas? Vėjo jėgainių statybų ažiotažas prasidėjo prieš septynerius metus, o pinigus Kaišiadorių vyskupijai pirmosios jėgainės statybai Vydmantuose padovanojo Magdeburgo vyskupas. Tada Lietuvoje niekas tokių pinigų vėjo elektrinei statyti neturėjo. Jėgainei pastatyti reikia elektros tiekimo linijos, prie kurios ją būtų galima prijungti. Galbūt vėjai Šilutės ar Tauragės rajonuose ir didesni, bet ten nėra 110 kilovoltų linijos. Klaipėdą, Palangą, Šventąją, Skuodą, Mažeikius tokia linija jungia, čia jėgainės ir statomos. Vėjo elektrinės yra labai galingos, prie kitos linijos jų neprijungsi, - sakė V.Trutnevis.
Paklaustas, kodėl dėl to reikėjo paaukoti žmonių sklypus, V.Trutnevis atsakė, jog prieš 5-7 metus, kai prasidėjo jų statyba, nebuvo tokio didelio ažiotažo nekilnojamojo turto rinkoje, ir žmonės sutikimus pasirašinėjo lengva ranka.
- Visi vėjo jėgainių dokumentai oficialiai sutvarkyti, gyventojų parašai yra, taigi niekas jūsų neapgavo. O ir sanitarinė zona aplink kiekvieną jėgainę nuo 300 m sumažėjo iki 80 m, taigi tokiu atstumu sklypuose jau galima statyti ką nori, - tikino plano bendraautoris.
Kretingos r. savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis susirinkusiesiems sakė, kad bendrąjį planą savivaldybei reikia žūtbūt patvirtinti, nes be jo negalima rengti detaliųjų planų.
- Du susirinkimus pramitingavome. Kadangi prašymų ir pageidavimų buvo labai daug, susirinkome ir trečiąjį. Tai turėtų būti paskutinis kartas, daugiau nebeturime laiko kalboms, - sakė V.Černeckis.
Ne vien apie vėjo jėgaines klausinėjo rajono gyventojai. Kažkas plane pasigedo Kėkštų kaimo, teirautasi, kokiu pagrindu žeme savo verslovėms naudojasi naftininkai. Į šiuos ir kitus klausimus atsakinėjo bendrojo plano vadovas Almantas Mureika, kai kuriems interesantams tiesiog prie žemėlapių aiškindamas neaiškią problemą.
Tačiau nė vienas klausimas nesukėlė tiek daug diskusijų, kaip vydmantiškių ryžtas nenusileisti kovoje su vėjo jėgainėmis.